Londone gyvenanti lietuvė Oresta Karčiauskaitė: „Tapydama aš gyvenu“

Iš Biržų kilusi Oresta Karčiauskaitė į Londoną emigravo prieš penkerius metus. Dar mokykloje merginos gebėjimą piešti pastebėjo aplinkiniai, tačiau išvykus svetur Orestai šį savo pomėgį teko kiek prislopinti. Mergina žinojo, kad visa tai yra laikina, todėl netrukus (2018-tais metais) piešimas į jos gyvenimą grįžo su trenksmu. Dabar Oresta sako, kad tapyba užima didelę dalį jos gyvenimo ir jau tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

- Kada pradėjote piešti? Gal potraukį piešti paveldėjote?

-Šis pomėgis mane lydėjo nuo pat vaikystės, todėl ir piešimo pamokas labai stropiai lankiau. Visada džiugino dailės mokytojos pagyrimai ir padrąsinimai piešti, tačiau viskas į mano gyvenimą atėjo palaipsniui ir tikrai ne iš karto po mokyklos - 2018-tais metais. Šiuo metu esu vienintelė šeimoje, kuri turi pomėgį piešti.

- Iškart po mokyklos emigravote į užsienį. Ar neplanavote studijuoti dailę?

- Dar mokykloje žinojau, kad vyksiu į Londoną. Didelė dalis mano giminių, draugų jau gyveno čia, todėl ir man norėjosi pabandyti. Dažnai mąstydavau apie tai, kad norėčiau stoti į dailės mokyklą, bet taip jau nutiko, kad šios svajonės vis dar neįgyvendinau, tačiau tai padaryti niekada nevėlu.

- Ar įsivaizduojate savo gyvenimą be tapybos?

- Tikrai ne, nes tapyba užima didelę dalį mano gyvenime ir šiuo metu tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

- O kaip yra su įkvėpimu? Ar jis lydi kiekvieną dieną?

- Tikrai norėtųsi, kad taip būtų, tačiau ne viskas yra taip, kaip norėtųsi. Nesu ta kūrėja, kuri tapo tik iš „reikalo“. Manau, kad kiekvienas su menu susietas žmogus laukia įkvėpimo, o kartais jis neaplanko net keletą savaičių, todėl visada ramiai laukiu, kol ir vėl mano viduje kažkas „užsikurs“. Kurdama aš gyvenu, tačiau paties proceso neįmanoma paspartinti.

- Kaip apibūdintumėt savo kūrybą?

- Stebėtinai įvairi.

- Kaip manote, kokia yra Jūsų kūrybos darbų sėkmės paslaptis?

- Jokios paslapties. Tiesiog aš visiškai tikiu tuo, ką darau. Taip gyvenu ir savo darbais dalinuosi su aplinkiniais. Dabar galėčiau tik spėlioti, kokia sėkmė būtų, jeigu aplink mane nebūtų tiek daug nuostabių žmonių. Toks yra mano pasaulis ir tokia ta kūrybinė paslaptis – gyventi.

- Ką labiausiai mėgstate piešti?

- Mano kūrybą visuomet lydi fantazija. Tapydama niekada negalvoju apie konkrečius daiktus. Taip jau yra, kad pačios rankos pasirenka spalvas ir vidinę emociją. Viskas priklauso ne tik nuo mano nuotaikos, aplinkos – kūrybinį procesą lemia tiek pats žmogus, tiek jį supanti aplinka. Svarbiausia gyvenime yra kurti, o ką ir kaip kurti — tai kiekvieno pasirinkimas.

- Kaip manote, kodėl savo namuose žmonėms svarbu turėti meno kūrinių?

- Menas į kiekvieno žmogaus gyvenimą įneša ne tik spalvų, bet ir daug pokyčių. Pažvelgus į meno kūrinius galima suprasti, koks yra žmogaus asmeninis stilius ir meno samprata.

Tiems, kurių erdvėje norisi pokyčių visada sakau, kad paprasčiausias būdas tai padaryti – įsigyti kokį nors meno kūrinį ir surasti jam tinkamą vietą namuose ar kitoje erdvėje.

Skirtingi paveikslai išryškins skirtingus interjero elementus, todėl kambarys atrodys visiškai kitaip. Pavasarį maloniai nuteiks gaivūs tonai, o rudenį – ugningi, šilti potėpiai.

- Kas Jums yra svarbiausia gyvenime?

 - Džiaugiuosi, kad mano gyvenime atėjo tas momentas, kai pagaliau supratau, kad materialūs dalykai nėra tokie svarbūs. Svarbiausia yra žmonės, kurie mane supa – tai yra tikroji vertybė. Nesvarbu, ar kalbame apie kitus žmones, ar apie save, nes svarbiausia ir reikšmingiausia yra širdyje jausti pilnatvės jausmą. Laikui bėgant pradedi labiau vertinti meilę ir vidinę ramybę.

- Ar ateityje ketinate surengti savo darbų parodą?

- Nėra tekę, tačiau apie tai labai dažnai pagalvoju. Šiuo metu sulaukiu nemažai užsakymų, todėl tapyti sau, deja, laiko neturiu.

- Ar save galite vadinti menininke?

- Kiekviename žmoguje slypi menininkas, todėl ar save tokia galėčiau vadinti, deja, nežinau.

Nemistifikuoju savo gyvenimo, todėl dažnai pagalvoju, ar šį kelią pasirinkau pati, ar kažkas pasirinko už mane. Tapau, nes taip jau nutiko: augau, gyvenau, bet teptuko į šalį taip ir nesugebėjau padėti. Neįsivaizduoju, ką kito galėčiau gyvenime veikti.

- Ar esate sulaukusi kritikos? Kaip reagavote?

- Per visą savo kūrybinį laikotarpį kritikos esu sulaukusi tikrai mažai. Svarbiausia yra žmogaus reakcija į kritiką. Manau, kad kritika gali labai praturtinti gyvenimą, todėl jos nebijau.

- Ką šiuo metu tapote?

- Šiuo metu tapau šeimų siluetus. Nemažai užsakymų sulaukiu būtent šia tematika. Paveiksluose vaizduoju šeimos narius, kurie vaizduojami siluetų pavidalu.

- Kokia mintimi vadovaujatės savo gyvenime?

- Jeigu tikėsi tuo, ką darai - tau visada pasiseks.