Logistikos studentė rodo pavyzdį tingiam jaunimui

Viešojoje erdvėje netrūksta postringavimų apie jaunąją kartą, kuri netrukus pasibels į darbo rinką. Dauguma pasisakymų - nevienareikšmiški: jaunoji karta giriama už drąsą ir kūrybiškumą, kartu peikiama už savo nepastovumą bei asmeninio gyvenimo prioritetizavimą prieš darbą. Tiesa, visos minėtosios klišės negalioja Aleksandro Stulginskio universiteto Logistikos ir prekybos programos studentei Laurai Jefimovaitei, kuri siekia puikių mokymosi rezultatų, o laisvalaikiu gelbėja žmonių nuskriaustus gyvūnus.

Daugelis skaitytojų kaip tik šiuo metu paklaustų, kodėl jie toliau turėtų skaityti paprastos merginos istoriją? Lauros istorija yra apie jauną žmogų, kuris kryptingai siekia savo tikslų, laikosi duotų pažadų ir keisdamas pasaulį, pirmiausia pradeda nuo savęs. Ši mergina griauna mitus apie šiuolaikinį jaunimą ir yra pavyzdys ne tik savo draugams ar bendramoksliams, bet kiekvienam iš mūsų.

Nė karto nepasigailėjau apsisprendusi dėl specialybės

Istoriją apie Laurą Jefimovaitę vertėtų pradėti nuo reikšmingiausio pasirinkimo jauno žmogaus gyvenime. Paklausta, kas ją paskatino studijuoti Logistiką ir prekybą Aleksandro Stulginskio universitete, Ekonomikos ir vadybos fakultete, Laura prasitaria, kad šios bakalauro studijos nebuvo jos prioritetas. Buvo sugalvojusi, jog studijuos rinkodaros vadybą ir jau įstojusi į valstybės finansuojamą šios studijų programos vietą. Kai reikėjo priimti galutinį sprendimą, mama jos paklausė: „Ar tikrai nori būti rinkodaros specialiste?“. Nors logistikos ir prekybos studijos nebuvo valstybės finansuojamos, tačiau mergina nutarė studijuoti dinamiškesnę, greitesnės orientacijos reikalaujančią specialybę, ir iki šiol nė karto nepasigailėjo taip pasielgusi. „Man labai įdomi ši sritis, patinka organizuoti transportą, spręsti įvairias problemas. Esu maksimalistė, daug savęs atiduodu, stengiuosi įsigilinti į menkiausią detalę, susijusią su šia sritimi. Vasarą savanoriškai atlikau 3 mėn. praktiką logistikos ir ekspedijavimo bendrovėje „Rosteka“. Ypač patiko ieškoti naujų klientų Vakarų Europos šalyse. Iki galo suvokiau, kokių savybių reikia šios srities specialistui“, - įspūdžiais dalijosi trečiakursė.

Kūrybiškumas ir kalbų mokėjimas - reikalingos savybės šiuolaikiniam logistikos specialistui

Kokios tos savybės, būtinos šiandien dirbantiems jauniems logistikos specialistams? Anot Lauros Jefimovaitės, tai kūrybiškumas, mokėjimas bendrauti, greita reakcija į pokyčius bei užsienio kalbų mokėjimas. „Patikėkite manimi, kiek reikia išmonės, kad užmegztum kontaktą su kita Vakarų Europoje veikiančia bendrove šiais konkurencingais laikais. Be to, niekada nemaniau, kad užsienio kalbos, o ypač rusų, tokia reikalinga dirbant logistikos bendrovėje. Daug mūsų šalyje dirbančių vairuotojų yra iš Baltarusijos ar Ukrainos, tad, norint sukoordinuoti krovinį, tenka su jais nemažai bendrauti. Jokia kita kalba, be rusų, jie dažniausiai nekalba“, - teigė ji.

Pabaigti iki galo, tai ką pradėjai

Pasak merginos, dar viena savybė, kuri šioje srityje yra būtina - tai atkaklumas ir pradėtų darbų atlikimas iki galo. Lauros patirtis praktikos metu parodė, kad palikti darbo vietą gali tik tada, kai atsakingai perduodi savo darbus kitam kolegai ir padarai tai, ką įsipareigojai. „Kol tavo lydimas krovinys važiuoja gali atsitikti bet kas. Atrodo viskas vyko sklandžiai, turėjai krovinį pristatyti laiku. Išėjai papietauti, o grįžus, jau viskas būna apsivertę aukštyn kojomis. Pavyzdžiui, prasidėjusi audra, dėl kurios atsirado milžiniškos spūstys, ir vairuotojas ilgam įstringa kamštyje. Šioje srityje turi būti atsakingas, kitaip tokio specialisto niekam nereikės“, - sakė Laura, kuri savo atsakingą požiūrį demonstruoja ir paskaitų metu.

Mergina per trejus studijų metus nėra praleidusi paskaitų, ji visada sėdi pirmame suole ir atidžiai klausosi dėstytojų. „Man nepatinka, kai ko nors nežinau arba jaučiuosi neįsigilinusi į tą sritį. Kartą buvo atsiskaitymas apie alkūninio veleno veikimo principą. Kadangi techniniai dalykai nebuvo mano stiprioji pusė, skyriau nemažai laiko, kad įsigilinčiau į tai. Buvo truputį juokinga, kai bendramoksliai vaikinai sužinojo, kad apie alkūninio veleno veikimo principą žinau daugiau nei kai kurie iš jų“, - smagią istoriją pasakojo studentė.

Prieglaudoje visi turi savo istorijas: ir šunys, ir čia savanoriaujantys žmonės

Studijos nėra vienintelė veikla, kuriai Laura Jefimovaitė atiduoda savo laiką ir jėgas. Ji laisvalaikiu savanoriauja gyvūnų prieglaudoje. Anot merginos, prieglaudoje visi turi savo istorijas: ir šunys, ir čia savanoriaujantys žmonės. Ji taip pat ne išimtis. „Mano kaimynas į prieglaudą atidavė Berno zenenhundų veislės šunį, kurį visa mano šeima jau buvo spėjusi pamilti, nes šunį dažnai tekdavo pavedžioti drauge su savo augintiniais. Kai sužinojome, kad kaimynas taip pasielgė, atvažiavome į prieglaudą ieškoti to šunelio, deja, nespėjome. Jis jau buvo suradęs naujus namus. Kai pamačiau, kiek prieglaudoje meilės ir dėmesio laukiančių akių, nutariau atvažiuoti jų vedžioti. Ilgainiui, supratau, kad to nepakanka, tad, pradėjau savanoriauti“, - savo istoriją prisiminė Laura.

Daugelis žmonių į savanoriavimą šunų prieglaudoje žiūri kritiškai

Merginos teigimu, dažnai žmonės galvoja, kad prieglaudoje šunys yra nuskriausti, tačiau tai nėra visai tiesa. „Jie šeriami geru pašaru, kasdien yra vedžiojami, niekas jų nelaiko pririštų, bet jiems trūksta žmogaus meilės. Visi šuneliai nori surasti savo šeimininką, kuriuo galėtų pasitikėti, ir namus, kuriuose būtų užtektinai dėmesio ir meilės. Prieglaudoje pastarųjų dalykų jiems stinga“, - sakė Laura Jefimovaitė. Tiesa, ji prasitarė, kad daug kas į šį užsiėmimą žiūri kritiškai, retas padrąsina. Mergina pastebi, kad žmonės vangiai imasi veiksmų ką nors keisti, jie teisinasi, nes galvoja, kad tokiems gyvūnams nepadės, visų neišgelbės ir panašiai. „Matau prasmę savanoriaudama, ypač džiugina, kai šuo iš naujo patiki žmogumi. Be to, čia labai gera vieta, kai norisi pailsėti, nes neturi laiko galvoti apie save, turi rūpintis gyvūnais”, - mintimis dalijosi savanorė.

Laura prasitarė, kad logistika ir savanoriavimas prieglaudoje dvi skirtingos sritys, tačiau jas vienija tai, kad nuolatos tenka susidurti su įvairiausiomis problemomis ir imtis operatyviai jas spręsti. Merginai ši veikla suteikė daug patirties: čia ji išmoko, kaip susikaupti, įgauti atsparumą dirgikliams ir tiki, jog šios savybės pasitarnaus ir profesinėje veikloje.