LNTPA atstovas: idėja gynybai parduoti nenaudojamas valstybines žemes Vilniuje – racionali, bet būtina mažinti biurokratiją

Vilniaus merui siūlant gynybą finansuoti pardavus nenaudojamus valstybinius sklypus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) narės, nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis idėją vertina pozityviai. Visgi verslo atstovas priduria – norėdama iš sklypų pardavimo gauti maksimalios finansinės naudos, savivaldybė turi mažinti biurokratinę naštą, kad procesas nevirstų dar viena „nacionalinio stadiono epopėja“.

„Pasiūlymas tikrai yra racionalus ir savalaikis. Savivaldybei patikėjimo teise yra perduota nemažai žemės, kuri galėtų būti parduota, o biudžetą papildytų išties reikšminga suma, kurią galima būtų nukreipti ten, kur dabar labai svarbu – gynybos stiprinimo finansavimui“, – komentare Eltai teigė Š. Tarutis.

„Be abejo, ši strategija reikalauja daug darbo, tačiau (…) radus būdus, kaip sumažinti biurokratiją, kad tai nevirstų dar viena „nacionalinio stadiono epopėja“, tai galėtų tapti tarptautine sėkmės istorija“, – pažymėjo verslo atstovas.

Vilniaus mero Valdo Benkunsko skaičiavimais, iš nenaudojamų vien sostinėje esančių žemės sklypų pardavimo valstybė galėtų užsidirbti apie 1 mlrd. eurų.

Anot Š. Taručio, sostinėje yra trijų kategorijų valstybinės žemės sklypų, kurie galėtų būti nuomojami arba parduodami. 

Pirmoji – įsiterpę sklypai, kelių arų dydžio žemės plotai, kuriuos sunku kažkam panaudoti, bet kuriuos įsigyti norėtų gretimų sklypų savininkai. Antroji – sklypai, suformuoti žemės grąžinimo programai ir jai dar nepanaudoti.

„Suformuotų sklypų tikrai yra nemažai plėtrai patraukliose vietose, tad, paskelbus aukcionus, juose tikrai aktyviai turėtų dalyvauti plėtotojai, nes Vilniaus miesto sklypai – aktuali ir paklausi prekė“, – tikino Š. Tarutis.

Trečiajai kategorijai priklauso dideli žemės plotai, kuriuose dar nesuformuoti jokie sklypai. Būtent šiuose plotuose LNTPA atstovas teigė įžvelgiantis didžiausią vertę sostinės NT rinkai.

„Jei būtų plėtojamos laisvos, dar nesuformuotos teritorijos Vilniuje, atsirastų lėšų gynybai, savivaldybė šiose teritorijose užtikrintų miesto daugiafunkciškumo ir tankinimo strategijos įgyvendinimą, plėtotojai gautų erdvę efektyviai investuoti, o žmonėms būtų pasiūlyti pigesni būstai“, – pažymėjo Š. Tarutis.

Kaip Eltai nurodė Vilniaus miesto savivaldybė, išplėtus pirmosios kategorijos sklypų sąvoką, tokių plotų sostinėje suma galėtų siekti apie 220 ha. Tuo metu sklypų, nepanaudotų žemės grąžinimo programai, plotas siekia apie 140 ha ir teoriškai galėtų būti išplėstas suformuojant dar bent 100 ha tokių sklypų. 

Tuo metu trečiajai kategorijai priklausančių ir suformuotų sklypų neturinčių didžiųjų žemės plotų savivaldybė kol kas parduoti neplanuoja.

Anot savivaldybės, minimi pokyčiai paveiktų tik apie 1-2 proc. sostinės teritorijos ploto ir padėtų efektyviau valdyti turtą, nes sklypų priežiūrai nebereikėtų leisti mokesčių mokėtojų pinigų.

Meras V. Benkunskas jau anksčiau teigė, kad sostinė turi didelius nepanaudojamos žemės rezervus, kuriuos pardavus lėšos keliautų į gynybos fondą.

Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Siekiant surinkti trūkstamas lėšas, konservatoriai siūlo parduoti arba išnuomoti nenaudojamus valstybinius sklypus – skaičiuojama, kad, įveiklinus tokius plotus visoje Lietuvoje, iš viso būtų galima surinkti virš 3 mlrd. eurų pajamų.

Premjerui Gintautui Paluckui tokį siūlymą palaikant, Prezidentūra Eltai taip pat neatmetė galimybės jį svarstyti, tačiau pabrėžė, jog žemės pardavimo procesus būtina vykdyti skaidriai.