LLRI mokesčių pakeitimais ragina netaikyti „diskriminacinių“ tarifų, verslas – prieš BVP augimą stabdantį pelno mokesčio kėlimą

Paaiškėjus pirminiam Finansų ministerijos mokestinių pakeitimų planui, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva kritikuoja Vyriausybės siekį taikyti skirtingus mokesčių tarifus gyventojams bei įmonėms, ragina ne imtis „diskriminacinių“ tarifų nevienodiems pajamų dydžiams, o orientuotis į sukuriamą vertę.

Dabartiniame mokestinių pakeitimų plane siūloma didinti pajamų mokesčio progresyvumą bei peržiūrėti tam tikras lengvatas, įvesti mokestį saldiesiems gėrimams bei ne gyvybės draudimo sutartims, mažinti apmokestinamo nekilnojamojo turto (NT) kartelę.

„Apibendrintas išvadas apie Vyriausybės paruoštą mokesčių paketą daryti dar anksti. Vis dėlto dalis siūlymų, kuriais siekiama padidinti biudžeto pajamas, gali vesti į jų sumažėjimą. Tarp jų – progresinių mokesčių plėtra“, – komentare teigė LLRI prezidentė.

„Mokesčiai turėtų būti proporcingi sukurtai vertei – uždirbtoms pajamoms, netaikant diskriminacinių tarifų skirtingiems pajamų dydžiams ar rūšims. Vadinasi, tiek darbo užmokestį uždirbantiems, tiek individualią veiklą vykdantiems bei kitokių pajamų gaunantiems žmonėms turėtų būti taikomas vieningas tarifas, proporcingas jų pajamoms“, – aiškino E. Leontjeva.

Dabar siūloma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nustatyti pagal pajamų dydį, o ne rūšį. 

Pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

E. Leontjevos teigimu, progresinis tarifas su „dviem laipteliais“ dirbančiuosius savarankiškai skatins pasilikti po žemiausiu apmokestinimo slenksčiu.

„Jeigu jau imamasi individualios veiklos, reikėtų visiems įvesti vieningą tarifą ir nutraukti ydingą valstybės ir piliečių žaidimą – slėpynes po skirtingais tarifais, dėl kurių šešėlinės ekonomikos mastai tik augs“, – tikino E. Leontjeva.

Jos teigimu, progresinio gyventojų pajamų apmokestinimo plėtra suduotų „itin skaudų smūgį“ Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

„Daugiau uždirbantys asmenys tokios reformos yra skatinami nedirbti arba uždirbti mažiau, arba uždirbti ne Lietuvoje. Akivaizdu, kad poveikis žmonių motyvacijoms visiškai neįtrauktas į skaičiavimus, o juk būtent jis lems realias biudžeto pajamas“, – akcentavo ekspertė.

Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc. Nevienodo tarifo taikymas, anot E. Leontjevos, taip pat gali skatinti šešėlio augimą, be to, siekiant stiprinti krašto apsaugą mokestinė našta esą turėtų būti paskirstoma tolygiai,

„Toks siūlymas – palikti penkiolika punktų mažesnį tarifą mažoms įmonėms – atrodo neatsakingai po to, kai plačiai aprašyta, jog tai skatina įmonių neaugimą arba už slenkstį didesnių pajamų nerodymą. Siekiant visų prisidėjimo prie krašto gynybos, našta turėtų būti skirstoma proporcingai“, – akcentavo LLRI prezidentė.

Vienas iš siūlymų – apmokestinamo NT kartelės dydį mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų. 

E. Leontjevos teigimu, nors NT slenksčio „nuleidimą“ iki praktinio nulio galima vertinti teigiamai, ir šiame siūlyme nėra aišku, kuo grindžiami tokie skirtingi tarifai.

„Turto mokestis nuo visų kitų skiriasi tuo, kad nuosavybė pati savaime nesukuria šaltinių mokesčiui sumokėti, visas turtas įsigyjamas iš jau apmokestintų pajamų. Taigi taikyti didesnį tarifą brangesniam turtui reiškia dvigubai bausti kažkada didesnius mokesčius sumokėjusius ir tokį turtą įsigijusius asmenis“, – pažymėjo LLRI vadovė.

Verslas – prieš pelno mokesčio kėlimą: mažintų konkurencingumą

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis savo ruožtu pabrėžė, jog Vyriausybė pagal dabartinius siūlymus ketina smarkiai didinti mokestinę naštą verslui, kas stabdytų ekonomikos augimą, mažintų jos konkurencingumą bei Lietuvos investicinį patrauklumą.

„Nors politikai anonsavo, kad bus ne mokesčių reforma, o korekciniai pakeitimai, nutekėjusi informacija rodo, kad kalbama apie fiskaliniu požiūriu gerokai ambicingesnę reformą negu planavo ankstesnė Vyriausybė, kuri palies visus – ir verslą, ir gyventojus“, – LVK pranešime teigė A. Romanovskis.

Valstybės gynybos fondo rėmuose pelno mokestis nuo 2025-ųjų jau pakeltas nuo 15 iki 16 bei nuo 5 iki 6 proc.

Verslas taip pat tikina pasigendantis aiškios komunikacijos, kam bus skiriamos naujai surenkamos lėšos, ragina Vyriausybę imtis sprendimų ir taupyti viešąsias pajamas.

„Atrodo, kad gyvename savo smėlio dėžėje ir nematome, kas dedasi aplinkui. Esame pafrontės valstybė, dėl ko mažėja mūsų investicinis patrauklumas, JAV tuoj pritaikys muitus Europos Sąjungai, daug verslų šiuo metu jaučia situacijos neapibrėžtumą. (…) Nuoširdžiai nesuprantame, kaip Lietuva ketina surinkti pajamų gynybai „iš ekonomikos augimo”, jei siūlo didinti ekonomikos augimui žalingiausius mokesčius“, – pažymėjo A. Romanovskis.

„Valstybės iždas yra kaip nė sykio nepraravėtas daržas. Valstybė galėtų užsibrėžti tikslą sumažinti išlaidas kiekvienoje srityje 5 proc. Tačiau vietoje to, girdime tik daugiau pažadų tiek gyventojams, tiek viešojo sektoriaus darbuotojams“, – pridūrė jis.

Verslo teigimu, nauji mokesčiai lems mažesnes investicijas, lėtesnį darbo našumo ir atlyginimų augimą, dėl ko labiausiai nukentės darbuotojai, ypač dirbantys žemos pridėtinės vertės darbą.

„Ankstesnėse diskusijose gynybos poreikių finansavimas buvo siejamas su kitais šaltiniais – pajamomis iš ekonomikos augimo, šešėlio mažinimo ir skolinimosi“, – nurodė LVK.

Konfederacijos teigimu, Prancūzija ir Didžioji Britanija neseniai taip pat paskelbė, jog gynybos finansavimas bus reikšmingai didinamas iš kitų šaltinių, o mokestinė našta nedidės. 

Tuo metu LLRI vadovė kritikavo, kad dabartiniuose Vyriausybės planuose nėra numatyta nulinio apmokestinimo įmonių reinvestuojamam pelnui, taip pat galimybės neapmokestinti būsimų laikotarpių investicijoms kaupiamų rezervų.

„Norint iš tiesų atgaivinti ir išjudinti investicijas ir bent iš dalies kompensuoti padidinto tarifo žalą būtina nuimti mokestį nuo reinvestuojamo pelno. Taikant šį modelį, iš apmokestinamojo pelno būtų leidžiama atimti į investicijas nukreiptą uždirbto pelno dalį, mokesčiais nemažinant šių investicijų“, – teigė E. Leontjeva.

„Iš apmokestinamojo pelno leidus atskaityti ir finansinius rezervus, šis mokesčių modelis leistų atgaivinti įmonių investicijas ir spręstų kapitalo prieinamumo problemą“, – dėstė ekonomistė.

Praėjusią savaitę su pirminiais mokestiniais siūlymais jau susipažino iš koalicijos partnerių atstovų sudaryta darbo grupė.

Dabartiniuose siūlymuose taip pat numatyta įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc. 

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.