LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet – 5 dienomis vėliau, trečiąkart – vasarą

Išaugusios ir toliau didinamos valdžios išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena minima birželio 3-iąją – tai trečia vėliausia jos data per daugiau nei tris dešimtmečius, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

„Dieną skaičiuojame nuo 1993 metų ir stebime, kaip ji nuolatos tolsta. 1995 metais tai buvo balandžio 13 diena, 2000 metais – gegužės 16 diena, 2018 metais (...) – gegužės 11 diena (...). Šiandien ta diena jau pasislinko į birželio pradžią“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Pernai ši diena minėta gegužės 31-ąją. Birželio 6-ąją ji minėta 2022-aisiais, o birželio 15-ąją – 2021-aisiais. 

Pasak E. Leontjevos, tolstanti Laisvės nuo mokesčių diena atskleidžia, jog augant viešosioms išlaidoms gyventojai vis daugiau dienų turi dirbti, kad savo mokesčiais prisidėtų prie biudžeto išlaidų finansavimo.

Jos teigimu, mokesčių našta toliau didės, o tai rodo ir Seime šiuo metu svarstomas mokestinių pakeitimų paketas.

LLRI vertinimu, Lietuva toliau didina viešąsias išlaidas, pavyzdžiui, socialinėms išmokoms, tačiau nesirūpina jų optimizavimu.

„Jei visoms išlaidoms ir toliau skiriame padidintą finansavimą, natūralu, kad tuomet mokesčių yra negana ir valdžia pradeda belstis į mūsų namus su pasiūlymais didinti mokesčius“, – teigė E. Leontjevva.

„Neįsisąmoninome, kad tam, jog skirtume lėšas gynybai, turime daugybę kitų neprioritetinių lėšų įšaldyti arba visai atsisakyti“, – pridūrė ji.

LLRI duomenimis, šiemet daugiausia – vidutiniškai 39 dienas – gyventojai dirbo, kad būtų finansuojama socialinė apsauga ir užimtumas, 21 dieną – savivaldybės, 19 dienų – sveikatos apsauga, 17 dienų – švietimas, mokslas ir sportas bei tik 13 dienų – krašto apsauga.

„Šiemet gynybos išlaidos paaugo tik 5 proc., tuo metu kai kurios socialinės išmokos buvo padidintos 29 proc. Tai reiškia, kad prioritetai, kurios skelbiame viešai, ne visai sutampa su tikromis išlaidomis“, – sakė E. Leontjeva.

Jos teigimu, Vyriausybė ir šiemet suplanavusi įvairių išlaidų, „neišvengiamai atitolinančių Laisvės nuo mokesčių dieną“ – pavyzdžiui, 40 mln. eurų kitąmet numatoma skirti didinti nedarbo išmokas, kai padėtis darbo rinkoje dabar gera, 34 mln. eurų – nemokamam visų pradinukų maitinimui.

LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius tikino, kad planuojami mokesčių pakeitimai gali skatinti didžiausias pajamas uždirbančius asmenis ieškoti palankesnės aplinkos kitose šalyse, o darbo neturinčius žmones likti nedarbo „spąstuose“.

„Paskatos kurti, užsidirbti ir dirbti čia būtent tiems, kurie ir sukuria didžiausią vertę, mažinamos didinant mokesčius ir grasinant progresiniais mokesčiais. Kita vertus, kuriamos paskatos tiems, kurie nedirba ir nekuria vertės, pasilikti nedarbo būsenoje“, – spaudos konferencijoje teigė L. Marcinkevičius.

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, parodanti, kokią dalį uždirbtų pajamų gyventojai skiria valstybės išlaidoms finansuoti.

LLRI simbolinę Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 metų, remdamasis biudžeto įstatymais ir Finansų ministerijos prognozėmis dėl ekonomikos augimo.