LKT vadovas M. Kairys nesutinka su skiriamu papeikimu: jei Vyriausybė tam pritars, sprendimą ginčysime teisme (papildyta)

Teisingumo ministrui Rimantui Mockui nusprendus siūlyti Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui skirti papeikimą, pastarasis teigia nesutinkantis tokia su tokiu nutarimu. M. Kairys tvirtina, kad, jei Vyriausybė pritars papeikimo skyrimui, šį sprendimą jis ginčys teisme.

„Teisingumo ministras buvo suklaidintas, nes iš tyrimo išvadoje mes matome neatitikimo informacijos tikrovei. Mes paaiškinimus teikėme ir pačios komisijos darbo metu. Aišku, kad sprendimą (siūlyti skirti papeikimą – ELTA) ginčysime teisme“, – Eltai ketvirtadienį sakė LKT direktorius M. Kairys.

Kaip skelbė Teisingumo ministerija, gavus pareigūnų profesinių sąjungų informaciją dėl galimų sistemingų LKT vadovybės neteisėtų veiksmų, taip pat dėl galimų korupcijos apraiškų, buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta įvertinti gautus duomenis. Taip pat, anot ministerijos, buvo sudaryta ir speciali komisija, kuri atliko LKT direktoriaus M. Kairio tarnybinį patikrinimą. Komisija tarnybos vadovo veikloje nustatė pažeidimus, susijusius su viešųjų pirkimų, inventorizuojant Kauno kalėjimą, procedūromis. Anot komisijos, M. Kairys, priimdamas sprendimus, galėjo viršyti įgaliojimus.

Teisingumo ministras R. Mockus, remdamasis šiomis išvadomis, siūlo LKT vadovui skirti papeikimą.

M. Kairys tvirtina, kad LKT viešųjų pirkimų procedūrose kaip tik ėmėsi papildomų veiksmų, siekiant išlaikyti skaidrumo standartą.

„Pagal (tarnybinio patikrinimo – ELTA) išvadas matome, kad dalykai, kurie yra komentuojami, neatitinka tikrovės, nes viešojo pirkimo būdu buvo vykdyta procedūra. Iki tol, nors teisės aktai nenumato, mes darėme ir rinkos tyrimą tam, kad išlaikyti tą skaidrumo standartą, kurio mes siekiame viso savo darbo metu“, – dėstė M. Kairys.

LKT direktorius teigė žinantis, kad Valstybės kontrolė, atlikusi patikrinimą, tarnybos turto apskaitą įvardijo kaip probleminę. Jo teigimu, šios spragos buvo taisomos.

„Mes gavome labai daug pastabų, bandėme kelis metus savo jėgomis tą procesą sukoordinuoti, bet per du metus netvirtinome išvadų, nes negalėjome būti tikri, ar tas turtas yra teisingai apskaitytas, ar iš viso jis yra. Dėl šitos priežasties, matydami, kad savo resursais negalime to padaryti tinkamai, siekdami skaidrumo, ėmėme profesionalus, kurie galėjo tą procesą mums sudėlioti taip, kaip jis turėtų veikti, kas ir buvo padaryta. Buvo laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, visi procesai vyko skaidriai“, – komentavo M. Kairys. 

Jis pažymėjo, kad R. Mockus galėjo būti suklaidintas, kai jam buvo pranešta apie galimą LKT kanclerės Ligitos Valaitytės interesų konfliktą.

„Čia ir yra informacija, dėl kurios ministras gali būti suklaidintas“, – sakė LKT direktorius.

M. Kairys kartu paragino grįžti, jo žodžiais tariant, į priešistorę, tai yra situaciją, kai kovo mėnesį R. Mockus ėmė kalbėti apie tai, jog Šiaulių rajone kalėjimas greičiausiai nebus statomas. Pasak LKT vadovo, jau tada ministras buvo suklaidintas, mat šios statybos buvo planuotos privačios ir viešosios partnerystės būdu, tai buvo susiję su Lietuvos įspareigojimais gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, dėl kurių sulaukta kritikos ir iš tarptautinių organizacijų. Anot M. Kairio, būtent šių minčių iškomunikavimas ir tapo tyrimų, tarnybinių patikrinimų pagrindu.

„Šitas mūsų komentaras tapo tyrimo komisijų ir tarnybinių patikrinimų pagrindu, kurie prasidėjo nedelsiant po šitų komentarų“, – aiškino M. Kairys.

ELTA primena, kad teisingumo ministras R. Mockus nutarė siūlyti LKT vadovui M. Kairiui skirti papeikimą po tarnybinio patikrinimo dėl pastarojo veiksmų. 

Ministerija nurodo, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Pirmasis susijęs su sprendimais dėl Kauno kalėjimo inventorizacijos – komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, pavirtindamas inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala. 

M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo. 

„Tarnybos direktorius (...) neužtikrino efektyvios ir veiksmingos vidaus kontrolės sistemos tarnyboje sukūrimo, kuri būtų užtikrinusi vykdyto viešojo pirkimo skaidrumą, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, efektyvią viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir derinimo tarnyboje kontrolę“, – nurodo Teisingumo ministerija.

Šias komisijos išvadas teisingumo ministras R. Mockus patvirtino ir, kaip jau minėta, nusprendė Vyriausybei teikti nutarimą, kuriuo siūloma LKT vadovui M. Kairiui skirti papeikimą.

Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. 

„Komisija konstatavo, kad tarnyboje (LKT – ELTA) nebuvo užtikrintas skaidrus ir sąžiningas viešojo pirkimo planavimo ir vykdymo procesas, sukūręs sąlygas viešojo pirkimo kontekste susiklostyti galimai neskaidriai situacijai, susijusiai su palankių sąlygų konkrečiam verslo subjektui  viešajame pirkime sudarymu, nesukurta vidaus kontrolės sistema, kuri užtikrintų, kad įstaigoje dokumentai būtų rengiami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat neužtikrinta efektyvi viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir interesų derinimo kontrolė ir skaidrumas vykdant viešuosius pirkimus“, – teigia ministerija.

Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. 

„Neveikimas (pareigos tinkamai organizuoti ir užtikrinti privačių interesų deklaravimo bei interesų derinimo kontrolės sistemos veikimą nevykdymas) yra tiesiogiai susijęs su kilusiomis pasekmėmis – nebuvo laiku identifikuotas ir tinkamai suvaldytas galimas tarnybos kanclerio interesų konfliktas“, – tvirtina ministerija. 

Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu. 

„Atsižvelgiant į tai, teisingumo ministras perduos tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“, – nurodo ministerija.

Ministro kritika po LKT nepalankaus teismo sprendimo

ELTA primena, kad Apeliaciniam teismui birželį nutraukus viešąjį pirkimą dėl Šiaulių kalėjimo statybų, teisingumo ministras R. Mockus tvirtino, kad sužlugo strateginis projektas ir dėl to atsakomybę turi prisiimti LKT vadovybė.

„Apeliacinis teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad Kalėjimų tarnyba, organizuodama viešąjį pirkimą, pažeidė ir nesilaikė pagrindinių viešuosiuose pirkimuose taikomų ir privalomų teisės principų. Ir teismas kalba apie pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Teisine prasme tai yra labai svarbu. 

Taip pat teismas konstatavo, kad Kalėjimų tarnybos sukurta konkurso sąlyga, pagal kurią vertinamas energetinio naudingumo kriterijus, yra subjektyvi ir nėra pagrįsta jokia ekonominė nauda, todėl yra neteisėta“, – Eltai kalbėjo R. Mockus.

Pasak ministro, dėl esą sužlugusio strateginio projekto atsakomybę turi prisiimti kanclerė L. Valalytė ir tarnybos direktorius M. Kairys. 

Ministras tąkart taip pat minėjo, kad konkrečiai LKT vadovo M. Kairio atžvilgiu vykdomi tyrimai, kurie susiję su profesinių sąjungų skundais apie galimą piktnaudžiavimą, neūkiškumą. 

R. Mockus anksčiau taip pat užsiminė ir apie LKT kanclerės L. Valaitytės ryšius su laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamu visuomeniniu komitetu „Vieningas Kaunas“.

Tąkart teisingumo ministras užsiminė, kad L. Valalytės atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, įtariant, kad ji, būdama LKT kanclere, nenusišalino nuo sprendimų, susijusių su viešaisiais pirkimais,  pirkimų, kuriuos laimėjo jos politinis bendražygis.