PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Birželio 13 d. 22:04

„Litgrid“: praėjusią savaitę Lietuvoje elektros kainos antrą kartą šiemet viršijo 200 eurų už megavatvalandę ribą

Pasaulis

Asociatyvi Pexels.com nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


236206

Praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje toliau didėjo: dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generacijos ir apribotų importo galimybių iš Švedijos, trūkstamą elektros energiją užtikrino šiluminės elektrinės ir importas per „LitPol Link“ jungtį iš Vakarų Europos valstybių.

Birželio 6–12 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 9 proc. ir siekė 201,7 Eur / MWh, nurodoma „Litgrid“ savaitės elektros kainų apžvalgoje. Elektros kaina Latvijoje buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji buvo mažiausia Baltijos šalyse ir siekė 175,5 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros kainos antrą kartą šiemet viršijo 200 Eur / MWh ribą. Vis labiau nuo atsinaujinančių išteklių generacijos priklausanti kaina augo, kai vėjo generacija Baltijos šalyse sumažėjo net 60 proc., o Latvijos hidroelektrinių gamyba susitraukė beveik ketvirtadaliu. Tik saulės elektrinės gamino daugiau: Lietuvoje jų rodikliai per savaitę išaugo apie 1 GWh, tačiau, palyginti, vėjo gamyba mažėjo beveik 10 GWh. Dažnai esant mažesnei AEI generacijai, didesnius kiekius importuojame, tačiau dėl Švedijos tinklų remontų praėjusią savaitę importas per „NordBalt“ jungtį darbo dienomis buvo sumažintas apie 40 proc. nuo įprasto kabelio pajėgumo. Dėl to Baltijos šalyse šiluminės elektrinės vidutiniškai 20 proc. padidino savo gamybą, o importas iš Lenkijos išaugo daugiau nei pusantro karto“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. ir siekė 197 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 4 proc., o vietos elektrinės užtikrino 23 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 46 GWh elektros energijos.

Daugiausiai elektros energijos pagamino hidroelektrinės – 14 GWh, jų gamybos apimtis augo trečdaliu, palyginti su savaite prieš tai. Taip pat apie pusantro karto augo šiluminių elektrinių generacija, nors ji siekė tik 9 GWh, be to 10 proc. išaugo saulės elektrinių generacija, kuri praėjusią savaitę buvo didesnė nei šiluminių elektrinių – 11 GWh. Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino tik 10 GWh – perpus mažiau nei pirmą birželio savaitę. Hidroelektrinės pagamino apie 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – apie 20 proc., saulės elektrinės – 23 proc., vėjo elektrinės – 22 proc., o kitos elektrinės – 4 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 79 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 4 proc., iki 177 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 0 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 47 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 29 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 24 proc. iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 72 proc. iki 7 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 88 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Latviją – 12 proc.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 8 proc. Lenkijos kryptimi ir 52 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 100 proc. Lietuvos kryptimi.

ELTA