„Litgrid“: praėjusią savaitę elektros kaina buvo mažiausia per 5 metus

Praėjusį sekmadienį elektros valandinės kainos šalyje buvo nukritusios iki -23,6 Eur / MWh, o vidutinė paros kaina siekė -2,6 Eur / MWh, skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovės teigimu, paros kaina Lietuvos prekybos zonoje pirmą kartą istorijoje buvo neigiama.

Skelbiama, kad žemiausią savaitės kainą nuo 2020 m. gegužės lėmė didelė vėjo ir saulės elektros gamyba, mažas vartojimas ir vėl veikianti „EstLink 2“ elektros jungtis.

„Neigiamos kainos formavosi visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione dėl itin vėjuotų, gana saulėtų orų ir nedidelio suvartojimo. Nors neigiamos kainos rodo, kad elektros pasiūla viršija paklausą, tai dar nereiškia, kad rinka prisotinta atsinaujinančių energijos išteklių: ne kiekvieną dieną sutampa saulės ir vėjo gamyba bei mažas vartojimas, be to, plėtojami baterijų kaupimo sistemų pajėgumai ir lankstesnis vartojimas netolimoje ateityje leis geriau išnaudoti saulės ir vėjo elektros gamybą, mažinant tiek neigiamų, tiek labai aukštų kainų periodus“, – pranešime cituojamas bendrovės Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas. 

„Litgrid“ duomenimis, birželio 23–29 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 37 proc. 

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. nuo 199 GWh iki 192 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 106 proc. elektros energijos suvartojimo.

Pranešama, kad Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 18 proc. nuo 102 GWh iki 121 GWh. Saulės jėgainių generacija mažėjo 12 proc. nuo 65 GWh iki 57 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 8 proc. nuo 10 GWh iki 9 GWh. Hidroelektrinės pagamino 11 GWh, o kitos elektrinės gamino 6 GWh. 

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 59 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 28 proc., hidroelektrinės – 5 proc., šiluminės elektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 3 procentų. 

Bendrovės duomenimis, pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 3 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 9 proc. Diferencijuojant šalies importą, 56 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 42 proc. iš Latvijos, o likę 2 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 21 proc. nuo 64 GWh iki 78 GWh. 39 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 32 proc. į Skandinaviją, o likę 29 proc. į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 90 proc. Lenkijos kryptimi ir 6 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 21 proc. Švedijos kryptimi ir 40 proc. Lietuvos kryptimi.