„Litgrid“: dėl palankių sąlygų elektros kaina vasarį mažėjo daugiau nei trečdaliu

Itin šiltą vasarį elektros vartojimas mažėjo 10 proc., o visame regione patvino upės. Išaugusi hidroelektrinių gamyba ir stabili vėjo elektrinių generacija daugiau nei trečdaliu sumažino elektros kainas Lietuvoje. Per praėjusį mėnesį buvo 27 valandos, kai Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros, nei suvartota, pranešė „Litgrid“.

Skelbiama, kad vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 74,8 Eur / MWh. Tai 36 proc. mažiau, palyginti su sausio mėnesiu, kai kaina buvo 117,5 Eur / MWh.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms vasarį turėjo atšilę orai ir dėl to visame regione mažėjęs elektros vartojimas, didelė hidroelektrinių ir vėjo jėgainių generacija bei remontuojama 658 MW galios „EstLink 2“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos.

„Pirmosiomis vasario dienomis vėjo jėgainės gerino gamybos rekordus. Didžiausia vėjo elektrinių gamyba fiksuota vasario 3 d. 20 val., kai ji pasiekė 1053 MW. Aukšta vietos generacija Lietuvoje, ypač mėnesio pradžioje, lėmė, kad net 27 valandas per praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros energijos, nei suvartota. Nors vėjo generacija antroje mėnesio pusėje šiek tiek slopo, tačiau elektros suvartojimas šylant orams mažėjo, todėl elektros kainos išliko stabilios“, – sako A. Krasauskienė.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės teigimu, elektros vartojimo mažėjimą lėmė ne tik meteorologinės sąlygos, bet ir augantis gaminančių vartotojų skaičius.

„Lyginant vidutinį suvartojimą su sausio mėnesiu, vartojome net 10 proc. mažiau elektros energijos. Taip nutiko ne tik dėl ankstyvo pavasario ir ketvirto šilčiausio vasario per stebėjimų istoriją, bet ir dėl gaminančių vartotojų pasigaminamos energijos augimo. Giedromis dienomis saulės elektrines įsirengę vartotojai padengia savo elektros poreikius. Be to, ankstyva šiluma lėmė ir intensyvius pavasarinius potvynius. Pavyzdžiui, Lietuvoje Kauno hidroelektrinė pirmą kartą per 10 metų dėl perteklinio vandens atidarė pralaidas, o Latvijoje mėnesio pabaigoje hidroelektrinės gamino daugiau nei visas Latvijos elektros poreikis“, – teigia A. Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1028 GWh. Palyginti su sausiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį sumažėjo 10 procentų.

Bendrai Lietuvoje per sausį buvo pagaminta 565 GWh elektros energijos – 19 proc. mažiau nei sausį, kai generacija siekė 698 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 55 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.

Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės sausį gamino daugiausiai – apie 53 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija sumažėjo 19 proc., palyginti su rekordiniu sausio mėnesiu, nuo 374 GWh iki 302 GWh.

Taip pat 44 proc. mažėjo ir prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba, nuo 173 GWh iki 97 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 18 proc. nuo 82 GWh iki 97 GWh. Kitų elektrinių generacija išliko panaši, kaip ir prieš mėnesį – apie 60 GWh. Vasarį pradėjo augti saulės elektrinių gamyba, nors kol kas ji dar nesudaro didelių generacijos dalies, tačiau išaugo nuo 6 GWh iki 9 GWh.

Bendras importo srautas sudarė 52 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 692 GWh, palyginti su sausio duomenimis, jis mažėjo 15 proc. nuo 816 GWh. Vasarį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 69 proc., iš Latvijos – 8 proc., o iš Lenkijos importuota 23 procentai. Eksportas praėjusį mėnesį mažėjo 20 proc, palyginti su sausio mėnesiu, nuo 194 GWh iki 155 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 69 proc., o likęs 31 proc. – į Lenkiją.