„Litgrid“: Baltijos šalių sinchronizacija įtakos didesnėms elektros kainoms neturėjo

Praėjusią savaitę visame regione vidutinė elektros kaina augo, tačiau sėkmingai įvykusi Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais įtakos tam neturėjo, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Bendrovės teigimu, išaugusias kainas nulėmė į Baltijos jūros regioną grįžę žiemiški orai, padidėjęs elektros suvartojimas bei nedidelė vėjo elektrinių generacija.

Skaičiuojama, jog pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo 24 proc. ir siekė 125 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina išliko tokia pati, o Estijoje siekė 126 Eur / MWh.

„Savaitgalį sėkmingai atsijungėme nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS sistemos ir sinchronizavomės su Vakarų Europa. Dėl to elektros rinka savaitgalį veikė neįprastai. Dauguma elektrinių Baltijos šalyse užtikrino saugų sistemos darbą Baltijos šalims veikiant salos rėžimu ir vykdė testus. Todėl jos į rinką teikė kainos neformuojančius pasiūlymus ir sinchronizacija elektros kainoms įtakos neturėjo“, – pranešime cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

„Tačiau šiomis savaitėmis Baltijos jūros regione vyrauja aukšto slėgio frontas – fiksuojamos žemos temperatūros – dėl to auga elektros vartojimas. Taip pat visame regione nedaug generuoja vėjo elektrinės, todėl elektros kainos augo ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje bei Šiaurės šalyse“, – pridūrė ji.

Skaičiuojama, jog praėjusią savaitę elektros suvartojimas Lietuvoje augo 5 proc. ir siekė 258 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino du trečdalius elektros energijos suvartojimo, o bendrai Lietuvoje minėtu laikotarpiu buvo pagaminta 169 GWh elektros energijos. Tai yra 13 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, praneša  „Litgrid“.

Daugiausiai elektros energijos Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės. Jų gamyba išaugo 35 proc. ir sudarė 80 GWh. Vėjo jėgainių gamyba sumažėjo 42 proc. ir siekė 56 GWh, hidroelektrinių generacija buvo 40 proc. mažesnė ir sudarė 12 GWh, o kitos elektrinės pagamino 22 GWh. 

Skaičiuojama, kad praėjusią savaitę šiluminės elektrinės pagamino 47 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo jėgainės sugeneravo 33 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 13 proc. elektros energijos.

Pagal importo ir eksporto santykį, 39 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Lyginant su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 18 proc. ir sudarė 130 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 68 proc. buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 21 proc. – iš Latvijos,  o likę 10 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos, „Litgrid“ duomenimis, sumažėjo 39 proc. nuo 38 GWh iki 24 GWh. 71 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją, 23 proc. į Latviją, o likę 6 proc. – į Švediją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 41 proc. Lenkijos kryptimi ir 22 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 90 proc. Lietuvos kryptimi.

ELTA primena, kad sekmadienį Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede. 

Nuo rusiškos sistemos Baltijos šalys atsijungė dar šeštadienį, 9 val. 9 min., tuomet vykdė bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leidžia daryti nepriklausomai ir savarankiškai.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.

Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Siekiant užtikrinti elektros tiekimą, Lietuvoje savaitgalį veikė po 2 Elektrėnų ir Mažeikių elektrinių blokus, aktyvuota ir Panevėžio elektrinė, energija buvo importuojama iš Skandinavijos – iš Švedijos ir Suomijos per „NordBalt" ir „Estlink“ jungtis.

Visas sinchronizacijos procesas Baltijos šalims kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).

Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.