Balandį–birželį elektros energijos suvartota dešimtadaliu daugiau nei pernai

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia antrojo šių metų ketvirčio elektros sistemos rodiklius. Balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje elektros energijos suvartojimas išaugo dešimtadaliu. Vietos elektros energijos gamyba ir eksportas šiek tiek sumažėjo, o importas pakilo. Reikšmingai išaugus pagamintos elektros energijos kiekiui saulės elektrinėse ir hidroelektrinėse, daugiau nei pusė elektros energijos pagaminta atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse.

„Per antrą ketvirtį galutinis elektros energijos vartojimas išaugo net 10,4 proc., iki 2776 GWh. Šis rodiklis yra susijęs su esama ekonomine situacija – auga Lietuvos bendrasis vidaus produktas, tą rodo ir padidėjęs vartojimas. Kita svarbi priežastis, lėmusi augimą – rekordiniai birželio mėnesio karščiai.

Suvartojimas didėjo visose srityse, o labiausiai – gyventojų ir paslaugų grupėse, atitinkamai 12,4 proc. ir 13,8 proc. lyginant su 2020 m. antruoju ketvirčiu. Nors pernai tai buvo griežto karantino laikotarpis, verta atkreipti dėmesį, kad tuo metu vartojimas, lyginant su 2019 m. antruoju ketvirčiu, mažėjo tik 0,1 procento“, - sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Paklausa ir vartojimas

Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje (t. y. galutinis vartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija) siekė 3130,3 GWh – 6,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Galutinis suvartojimas buvo 2776,3 GWh, 10,4 proc. didesnis nei 2020 m. antrąjį ketvirtį. Pramonės suvartojimas didėjo 6,7 proc., iki 1046,4 GWh, paslaugų ir kitų vartotojų – 13,8 proc., iki 817,5 GWh, gyventojų – 12,4 proc., iki 832,1 GWh.

Pasak R. Masiulio, palyginamuoju laikotarpiu ženkliai išaugęs pramonės vartojimas taip pat yra svarbus aspektas.

„Pramonės suvartojimas yra didesnis dėl to, kad šiemet nebuvo taikytos tokios griežtos karantino sąlygos kaip 2020-ųjų balandžio-birželio mėnesiais. Pastebimas šio rodiklio pokytis taip pat yra atsigaunančios ekonomikos ženklas“, - teigia „Litgrid“ generalinis direktorius.

Gamybos augimas

Antrą ketvirtį Lietuvoje pagaminta 1122,7 GWh elektros energijos, 2,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiau nei pusė elektros energijos Lietuvoje buvo pagaminta atsinaujinančių išteklių elektrinėse, kurių gamyba siekė 610,3 GWh (8,1 proc. daugiau nei antrą 2020 m. ketvirtį). Ryškus augimas, palyginti su 2020 m., užfiksuotas hidroelektrinių gamybos rodikliuose, kurie padidėjo 38,6 proc., iki 103,9 GWh. Vėjo elektrinės pagamino 10,1 proc. mažiau elektros energijos, šiluminių elektrinių augo 5,3 proc., o hidroakumuliacinių elektrinių - 4,5 procento. Kitų atsinaujinančių išteklių elektrinėse gamyba išaugo 33,4 proc., tarp kurių didžiausias šuolis užfiksuotas skaičiuojant saulės elektrinių generaciją.

„Augant gaminančių vartotojų skaičiui, didėja ir bendra įrengtoji saulės elektrinių galia. Vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį ji išaugo beveik 34 MW ir šiuo metu sudaro 203 MW Augantys pajėgumai lėmė, kad antrąjį šių metų ketvirtį saulės elektrinės Lietuvoje pagamino 62 GWh, arba 40,3 proc. daugiau elektros energijos. Tarp atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių generatorių daugiau pagamino tik vėjo jėgainės, kurių gamyba sumažėjo dėl silpnesnių vėjų palyginamuoju laikotarpiu“, – sako R. Masiulis.

Importo, eksporto pokyčiai

Antrą ketvirtį į Lietuvą importuota 2725,7 GWh elektros energijos (6,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.). Kaip ir pirmą ketvirtį, daugiausia elektros importuota iš Latvijos ir Švedijos. Palyginti su 2020 m. antru ketvirčiu, importas iš Rusijos (Kaliningrado srities) sumažėjo 32,5 proc., iki 411,3 GWh, iš Švedijos – 46,2 proc., iki 661,5 GWh, iš Lenkijos - 48,9 proc., iki 111,6 GWh. Elektros energijos importas iš Baltarusijos buvo sustabdytas. Iš Latvijos importas išaugo 242,4 proc., iki 1504,3 GWh, iš Estijos – 26,8 proc., iki 37,0 GWh.

Antro šių metų ketvirčio eksporto rodiklis nukrito 5,1 proc., iki 718,1 GWh. Tą daugiausia nulėmė 92,3 proc. nukritęs eksportas į Latviją, tai įvyko 2020 m. lapkritį prekybai elektros energija atidarius pjūvį tarp Latvijos ir Rusijos. Iki Astravo AE paleidimo visas Baltijos šalių importas iš Rusijos ir Baltarusijos vyko per Lietuvą. Po Astravo AE paleidimo, panaikinus importo galimybę į Lietuvą, komercinis elektros importas vykdomas per Latviją. Per balandį-birželį daugiausia elektros energijos eksportuota į Lenkiją – 410,5 GWh, arba 22,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

ELTA