Zarasų viešojoje bibliotekoje – literatūriniai vėjai su rašytoju R. Kmita ir literatūrologe I. Baliule

Kovo 14 d. Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinis susitikimas su lietuvių prozininku, dramaturgu, poetu, literatūros tyrinėtoju, scenaristu, humanitarinių mokslų dr. Rimantu Kmita. Kita vakaro viešnia – aktyvi lektorė, besidominti moterų kultūra, populiariąja literatūra, puiki Zarasų krašto gidė, aktyvi bibliotekos skaitytoja, humanitarinių mokslų dr. doc. Irena Baliulė. Ji įvairiais rakursais ir aspektais tyrinėjo R. Kmitos kūrybą, vedė įdomią diskusiją su rašytoju.

Mažai kas girdėjo, kad Rimantas Kmita debiutavo su pirmąja eilėraščių knyga „Nekalto prasidėjimo“ (1999), kuri pelnė Zigmo Gėlės premiją. 2002 m. išėjo antrasis eilėraščių rinkinys „Upės matavimas“, o 2009 m. trečiasis – „Švelniai tariant“. Kmitos poezija įtraukta į almanachus „Baltija“, „Poetinis Druskininkų ruduo“. Poezijai būdingas socialumas, gyvenimo stebėjimas, aprašymas, jos veikėjai gali būti valkatos, besikapstantys šiukšlių dėžėse, benamiai šunys, vabaliukai, riedlentininkai ir pardavėjai, bet autorius, išvengdamas teisuoliško vertinimo, įrodo visų buvimo prasmę. Autorius mielai skaitė publikai savo eilėraščius.

Pasak I. Baliulės, pasirodęs pirmasis Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ tapo fenomenu: kūrinys įtrauktas į lietuvių šimtmečio knygų sąrašą, pagal jį sukurtas miuziklas, statomas meninis filmas, yra išleista audioknyga, Šiauliuose organizuojamos ekskursijos. Tai romanas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Laiko mašina, be atsikalbinėjimų panardinanti į netolimą istoriją – XX a. pabaigą. Skaitytojas neturi kur trauktis. Atsivertęs knygą, jis jau yra ano meto Šiauliuose, mato jaunus BIX, GIN‘GAS, treningus ir kambarį su „Rembo“ plakatu ant sienos, važiuoja su tašėmis į Latviją, žaidžia regbį, įsimyli ir nusivilia. Žiūrovai turėjo malonumą išgirsti patį autorių, Šiaulių šneka skaitantį ištrauką iš knygos.

Romane „Remyga“ esama sąsajų su „Pietinia kronikomis“, – veiksmas taip pat vyksta Šiauliuose, istorija nukelia į kiek ankstesnį laiką: Sąjūdžio ir tik atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus. Romanas apie milicininką, tampantį policininku. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje.

Renginio metu R. Kmita poetą Sigitą Gedą įvardijo kaip vieną svarbiausių Lietuvos literatūros figūrų, paveikusių ir lietuvių literatūrą ir jo paties požiūrį į poeziją. Dar nuo mokyklos laikų susidomėjimas S. Gedos kūryba vėliau peraugo į kūrybos nagrinėjimą disertacijoje – o šioje knygoje „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigitos Gedos veidų“ autorius gilinasi labiau ne į kūrybą, o į S. Gedos gyvenimą. Nors, kaip sako, gyvenimas ir kūryba S. Gedai buvo neatsiejama. „Tai knyga smalsiems žmonėms, kurie ieško įtraukiančių pasakojimų“, – sako autorius.

Naujausia rašytojo knyga–komiksas „Keliuonė: įmink Šiaulius“. Knygoje rašoma apie tris klasiokus, kurie leidžiasi į įspūdingą, nuotykių ir mįslių kupiną kelionę po Šiaulius, kad patirtų miesto praeitį ir dabartį. Nuotaikingame komikse atgyja ir prabyla Šiaulių pastatai, meno kūriniai, legendinės asmenybės ir netgi būtybės – čia viskas įmanoma ir viskas tikra, nes laikas teka įvairiomis kryptimis.

Rimantas Kmita yra pasakęs „Man pačiam labai patinka knygos, kurias perskaitai ir iškart nori skaityti dar kartą, nes galvoji, kad užčiuopei kažką svarbaus, bet tebesi rūke ir dar nori jame pasižvalgyti, nes ten dar kažkas yra.“ Linkime skaityti rašytojo kūrybą ir atrasti daug svarbių dalykų, paslėptų jo knygose. Bibliotekoje turime visas rašytojo knygas.

Šiais metais rašytojas R. Kmita tapo Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu. Sveikiname!