Literatūrinė draugystė tęsiasi

Kartu su rudens spalvomis nusidažiusia gamta Lietuvos ir Latvijos mokyklose pagaliau sušlamėjo, suskambėjo jau ketvirtus metus organizuojamas tarptautinis mokyklų bibliotekų projektas „Baltų literatūros savaitė / Baltu literatūras nedēļa“. 2017 m. Jonavoje gimęs projektas, kuriuo siekiama populiarinti skaitymą, giminiškų tautų literatūrą, kultūrą, tarpkultūrinius ryšius, bendradarbiavimą bei gerinti mokinių skaitymo gebėjimus, Lietuvos ir Latvijos mokyklų bendruomenes įprastai suburdavo paskutinę kovo savaitę, tačiau šiemet dėl abiejose valstybėse paskelbto karantino projekto datą teko keisti. Į rugsėjo 21–25 d. perkeltoje literatūros šventėje  dalyvavo 49 ugdymo įstaigų bendruomenės: 34 – iš Lietuvos, 15 – iš Latvijos.

Nors naujieji mokslo metai prasidėjo netradiciškai, lydimi nerimo ir iššūkių, projekto dalyviai buvo kupini idėjų ir entuziazmo. Ko gero visiems įkvėpimo šaltiniu tapo mokytojos iš Latvijos Ievos Križevicos vadovaujamų Rygos Juglos vidurinės bei Bergių muzikos ir meno pagrindinės mokyklų mokinių kūryba, kuria projekto Facebook grupėje pasidalinta jau gegužės mėnesį. Nors tuomet Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, ugdymo procesas buvo vykdomas karantino sąlygomis, tačiau mokytoja Ieva nutarė nepasiduoti ir veiklas organizuoti nuotoliniu būdu. „Mes labai laukiame šio projekto ir nekantraujame parodyti savo darbus,“– sakė ji. Ir tikrai – vaikų aktyvumas ir kūrybingumas nustebino ne vieną. Mokiniai vertė dainų tekstus, kūrė iliustracijas, koliažus, filmukus, įvairiais instrumentais grojo lietuviškas melodijas, kartu su šeimos nariais mokėsi lietuviškų šokių, namiškius vaišino šaltibarščiais, kugeliu, cepelinais, kibinais. Tie, kurie turi giminių Lietuvoje, susisiekė su jais ir parengė interviu apie artimųjų skaitomas knygas. Išradingos mergaitės demonstravo mūsų vėliavos spalvų makiažą ir gimnastikos pratimus, kuriuose lanksti figūra pavirsdavo raidėmis L I E T U V A.

Rugsėjį, kai moksleiviams ir mokytojams duris atvėrė bibliotekos, daugelyje projekte dalyvaujančių mokyklų vyko kaimyninės šalies ir jos literatūros pristatymai, filmų peržiūros, viktorinos ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Mokiniai piešė iliustracijas, kūrė įvairius darbelius, inscenizacijas, mokėsi giminiškos kalbos. Didelė pagalba vedant latvių kalbos pamokas buvo projekto koordinatorės iš Vytauto Didžiojo universiteto Kristinos Vaisvalavičienės parengta medžiaga ir patarimai. Išskirtinę progą pažinti latvių kultūrą ir kalbą per kino meną šiemet projekto dalyviams dovanojo Latvijos nacionalinis kino centras, suteikęs galimybę mokyklose originalo kalba su angliškais subtitrais pasižiūrėti Latvijos valstybės šimtmečio proga sukurtus kino filmus „Bilė“ (rež. Inara Kolmanė, 2018), „Rojus ʻ89“ (rež. Madara Dišlerė, 2018) ir animacinį filmą „Jokūbas, Mimi ir kalbantys šunys“ (rež. Edmundas Jansonas, 2019). Filmų Latvijos moksleiviams pasiūlė ir Lietuvos kino centras.

Įdomu, jog projekte dalyvaujančių mokyklų mokytojai ne tik vaikams suteikė naujų žinių apie kaimyninę šalį ir jos rašytojus, bet ir skatino ieškoti asmeninių sąsajų su ja – prisiminti kelionių įspūdžius, paieškoti kaimyninės tautos atstovų savo mokykloje, mieste, pasigilinti į istorinius ryšius. Antai, Latgaloje veikiančios Riebinių vidurinės mokyklos pedagogai moksleiviams pasakojo apie šio miestelio ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sąsajas – dailininkas viešėjęs Riebinių dvare ir minėjęs, jog tai esąs „tikras menininkų rojus“. Itin vertinga patirtimi su projekto dalyviais dalinosi Palangos Šventosios pagrindinės mokyklos bendruomenė, kuri be kitų veiklų organizavo išvyką į Šventojoje veikiantį Mikelio Balčiaus muziejų. Jo įkūrėjas M. Balčius – knygos „Iš Šventosios praeities“ autorius, istorikas, kraštotyrininkas, Lietuvos Kuršių draugijos pirmininkas. Negailėdamas laiko jis svečiams pasakojo apie Šventosios istorijos įvykius, senųjų kuršių pėdsakus, žvejų papročius ir daug kitų įdomių dalykų. Visą savaitę šios mokyklos bibliotekoje buvo demonstruojamas meninės dokumentikos filmas „Vėjų žemė“ (rež. Ernestas Samsonas, 2016), pasakojantis apie Šventojoje įsikūrusią kuršių bei Lietuvos latvių bendruomenę.

Aktyviu savaitės dalyviu tapo projekto „Lyderių laikas 3“ Jonavos savivaldybės kūrybinė komanda, pakvietusi Jonavos rajono mokyklas dalyvauti latvių literatūros „Skaitymo maratone“. Idėją palaikė ir maratoną „bėgo“ 11 rajono mokyklų. Įvairiose mokyklų erdvėse: salėse, bibliotekose, klasėse, kiemuose, latvių literatūros knygas atsivertė mokiniai, mokytojai, mokyklų vadovai, bibliotekininkai – daugiau kaip 1000 skaitovų. Skaitymo šventės mokyklose vyko po kelias valandas, tačiau jos praskriedavo kaip akimirka. Mažesnieji maratono dalyviai dėmesingai klausėsi skaitomų kūrinių, džiaugėsi inscenizacijomis, žaidimais ir pažintį su artimiausių kaimynų literatūra įamžino atlikdami įvairius darbelius. Vyresnieji – mėgavosi netradiciniu skaitymu, buvimu kartu, dalijosi įspūdžiais, ne vienas prisipažino, kad dar grįš į biblioteką, jog galėtų perskaityti nebaigtas istorijas.

Lietuvos mokyklose daugiausia skaityti ir interpretuoti Zanės Zustos, Jurio Zvirgzdinio,  Imanto Zieduonio, Anos Saksės, Vitos Štelmacherės, Maros Zalytės, Janio Jonevo, Noros Ikstenos kūriniai, literatūrinės Karlio Skalbės pasakos, latvių liaudies pasakos, tuo tarpu Latvijoje nepralenkiamos buvo Kęstučio Kasparavičiaus ir Linos Žutautės knygos vaikams, šaunias jausmų inscenizacijas mažuosius įkvėpė sukurti Šarūnės Baltrušaitienės knyga „Kaip kiškis jausmus pažino“, kūrybines įvairių menų interpretacijas žadino abiem tautoms pažįstama pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Kai kuriose mokyklose teminių parodėlių lentynas praturtino talentingos vertėjos Dacės Meierės neseniai į latvių kalbą išverstos knygos – Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės „Laimė yra lapė“, Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Dūdaitės „Sivužas“, Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“.

Nors projekto perkėlimas į įvairių rūpesčių ir renginių gausų rugsėjį įnešė šiokios tokios sumaišties, bet tuo pačiu atsirado ir naujų minčių bei galimybių – projekto „Baltų literatūros savaitė“ turinys kūrybiškai jungtas su Latvijoje vykusia Poezijos diena, abiejose šalyse minėta Baltų vienybės  ir Europos kalbų diena.

Edita Gerulaitienė, projekto koordinatorė