Linksmoji Žiežmarių istorija arba ką išbraukė reikli korektorė

Per 2019 – uosius metus labai dažnai rašėme apie įvykius Žiežmariuose: muges keitė šventės, festivaliai, muzikiniai koncertai, filmų peržiūros. Nenuostabu, nes būdamas Mažąja kultūros sostine miestelis gyveno intensyvų, kupiną įvairių įvykių gyvenimą.

Skambiai Žiežmariai pradėjo ir naujuosius metus – kultūros centre buvo surengtas nuotaikingas Olijardo Lukoševičiau knygos pristatymas. Ne vienerius metus rinktą vertingą medžiagą iš archyvų, spaudos leidinių ir senolių atsiminimą Kaišiadorių muziejaus direktorius, istorikas O. Lukoševičius sudėjo į knygą „Kaip žiežmariečiai savivaldos norėjo ir kiti istoriški nutikimai“. Į knygos sutiktuves sugužėjo ne tik žiežmariečiai – atvyko Seimo narė Laimutė Matkevičienė, rajono meras Vytenis Tomkus, atvyko būrelis muziejaus darbuotojų, autoriaus draugų ir pažįstamų. Naujoji knyga, kurią autorius parašė smagiai ir šmaikščiai, bet neišgalvodamas faktų, skaitytojui pateikia žaismingai. Skaitant knygą yra suteikiama proga į istoriją pažvelgti su šypsena. Pats autorius prisiminė, kad 2019 – ųjų pradžioje jis sulaukė skambučio iš Žiežmarių kultūros centro direktorės Irenos taukinaitienės su pasiūlymu rašyti knygą apie Žiežmarius. Paskutinioji knyga buvo J. Briliausko ir G. Tamošiūno kūrinys, išleista dar 1998 metais, skirtas miestelio jubiliejui. „Kai sutikau rašyti knygą, joje buvo ir negražių dalykų. Kie liko ir rankraštyje. Buvo ir negražių istorijų, ir žodžių iš š... raidės. Bet korektūrą skaičiusi Jūratė Lakštauskienė buvo reikli – viską išbraukė. Bet vis tiek knyga gavosi absurdiška – su šypsena galima skaityti net kriminalinę kroniką“, - sakė O. Lukoševičius. Savo prisiminimus, kaip rinko medžiagą ir kaip dabar atrodo leidinys, jis papasakojo padedant Mariaus Zavadskio piešiniais. Štai yra įvykis, kaip buvo švenčiamos stanislovinės, aprašoma kaip Šv. Stanislovas šv. Petrą iš numirusiųjų prikėlė. Šventės metu buvo šaudoma 300 kartų iš mortyrų, žiežmariečiai pasigamino herbą ir anspaudą, po to miestelio iždas liko tuščias. Knygos viršelį puošia Žiežmarių herbas ir dvi skulptūros iš Žiežmarių bažnyčios. Tai Potestes ir Fides skulptūros, jos iki šiol stov miestelio bažnyčios priekyje. Yra keista, bet tikra istorija, kaip vienas vyras kitam nosį nukando.
O. Lukoševičius rado sąsajų ir su šiandiena. Štai 1923 metais Žiežmariuose buvo atidaryta pirmoji prieglauda neįgaliesiems. „Reiškia, žiežmariečiai žino daug apie neįgaliuosius ir aš netikiu, kad jie nenori namų jiems šiandien. O ko labiausiai trokšta žiežmariečiai? Rasti Napoleono lobį, nes tokį pirmą klausimą, pasak O. Lukoševičiaus, jis išgirdo pradėjęs dirbti muziejuje. Apie savo darbą daug nedaugžodžiavęs autorius leido kalbėti kitiems. Knygos redaktorė žaslietė J. Lakštauskienė džiaugėsi, kad autorius, rašydamas istoriją, pasirinko paprastus miestelio žmones. Kygoje pasišaipant ir su humoru žvelgiama į kelių amžių Žiežmariuose gyvenusių žmonių pastangas, darbus. Viena pirmųjų knygos skaitytojų, be I. Taukinaitienės, buvo mokytoja Daiva Maciulevičienė. Ji pasidalino savo įspūdžiais. Ypač mokytojai patiko aprašymas, kaip žiežmariečiai paminėjo Nepriklausomybės 10 – metį. Šventė neti vasario 16 dieną, bet ir gegužės mėnesį. Ji autoriui padėkojo už neįprastai pateiktą istorinį turinį, sakė esanti įsitikinusi, kad knygą mielai ir godžiai skaitys jaunimas bei kiti, kam įdomu praeitis. Aktorius V. Taukinaitis perskaitė kelias ištraukas iš knygos. Kadangi Žiežmariuose gyveno daug žydų, jis perskaitė is
toriją apie žydo rabinavičiaus kono biznį. Buvo įdomu išgirsti ir apie bilietų kainas, ir apie ložes, ir apie po filmų vykusius šokius. Paskaitęs ištrauką apie juodąją kroniką, kur buvo fiksuojami nusikaltimai, aktorius reziumavo, kad juoda kronika balta taip ir netapo. Kultūros centro direktorei I. Taukinaitienei įspūdį padarė miestelio moterys – ji skaitė ištraukas, kaip moterys norėjo laisvės, kaip įgavo teisę dalyvauti rinkimuose ir kita. Koks susiėjimas Žiežmariuose be J. Krinicko akordeono ir jo dainuojančių vyrų. Šiame knygos pristatyme vyrų trio atliko juokingą dainą apie katinėlį, o J. Jackevičius traukė Pupų dėdės dainą. O. Lukoševičiui už puikią knygą dėkojo Seimo narė L. Matkevičienė, geru žodžiu prisiminusi Olijardo mamą, savo mokytoją, kurios dėka, seimūnė sakė, iki šiol mokanti rašyti dailyraščiu. Meras V. Tomkus pasidžiaugė puikiai pavykusiu leidiniu, linkėjo autoriui sveikatos ir rašyti toliau. Savivaldybės meras įteikė O. Lukoševičiui Padėkos medalį, tokį pat, kokius gavo visi labiausiai Žiežmarius garsinę 2019 metais žmonės. J. Morkūnaitė įteikė savo močiutės išsaugotą sidabrinę monetą, kurią direktorius sakė atiduosiąs į muziejaus fondus kaip istorinę vertybę. Dėkodamas visiems jį sveikinusiems O. Lukoševičius sakė, kad nors knyga yra šmaikšti, bet jis išreiškė įsitikinimą, jog tai neužgoš rimtų dalykų. „Gal kam bus juokinga pro ašaras, bet tai tikri įvykiai ir nutikimai, kurie nenutolsta nuo tikrosios istorijos“, - sakė autorius, pasigyręs, kad knygą gerai įvertino ir jo mama, lietuvių kalbos mokytoja. Naujoji knyga apie Žiežmarius – tai Žiežmarių kultūros centro parengtas projektas, kuriam dalinį finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba. Naująją knygą galima įsigyti knygynuose, internetu, greitai ji bus parduodama ir „Maxima“ prekybos tinkle. Autorės nuotr.