Linas Kojala. JAV karių skaičių Europoje lems pinigai

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių ateitį Europoje ir Lietuvoje nulems pinigai.

Norint sužinoti, kaip keisis amerikiečių pajėgų įsitraukimas į atgrasymą Europoje, reikia sekti Pentagono biudžeto svarstymus.

Tą lemia šios prielaidos, kurias nuosekliai galima girdėti privačiuose pokalbiuose ir viešuose svarstymuose.  

Pirma, JAV gynybos išlaidos – beveik 900 mlrd. dolerių. Tai sudaro 37 proc. viso pasaulio gynybos išlaidų. Bet dalis santykyje su BVP nuosekliai mažėja – nuo Šaltojo karo vidurkio, siekusio 6 proc., iki 3,2 proc. 2024 metais.

Antra, Joe Bideno administracija gynybos išlaidų augimo neprioritetizavo. Nominaliai jos išaugo ženkliai – 150 mlrd. dolerių. Bet, atsižvelgiant į aukštą to laikotarpio infliaciją, realus padidėjimas gali siekti vos 3–5 proc. Karpymai atlikti ginkluotės modernizacijos sąskaita.

Trečia, Donaldo Trumpo prioritetas – Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas. Šiuo atžvilgiu nėra skirtumų nuo J. Bideno ar Baracko Obamos administracijų. Nes Kinija – vienintelė galia, kelianti strateginę grėsmę JAV visose srityse: geopolitikoje, ekonomikoje, technologijose ir kitur.

Be to, amerikiečių vertinimu, rusai Ukrainoje patyrė reikšmingų nuostolių. Todėl poreikio tokiam JAV sausumos pajėgų Europoje skaičiui, kiek dabar – apie 80 tūkst., – jų manymu, tiesiog nėra. Juolab kad Vašingtone vieningai sutariama dėl būtinybės Europai prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. 

Todėl būsimų išlaidų prioritetas – povandeniniai laivai ir kitos technologijos, orientuotos į Aziją. O Europos atgrasymo iniciatyva, numatanti finansavimą amerikiečių planams Senajame žemyne, suvokiama kaip terpė, kurioje galima ir tiesiog privaloma sutaupyti. 

Kas iš to? Jei bendras Pentagono biudžetas artimiausiu metu mažės, taupymai bus atliekami Europos sąskaita. Taip pat mažiau dėmesio sulauks sausumos pajėgos; jos aktualiausios mūsų regiono grėsmių perspektyvoje, bet mažiau reikalingos Indijos-Ramiojo vandenyno regionui.

Jei bendras gynybos biudžetas augs, pajėgumų Europoje drastiškas mažinimas bus mažiau tikėtinas. Karių skaičiaus peržiūra vis tiek įvyks. Bet tikslus Azijoje bus galima finansuoti papildomais asignavimais, o ne karpymais.

Koks esamas status quo?

Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete patvirtintas Respublikonų siūlymas gynybos biudžetą pirmą kartą padidinti iki 1 trln. dolerių. Tokį poreikį išreiškė ir Baltieji rūmai. Planai skamba ambicingai, žinant, kad D. Trumpas akcentuoja siekį mažinti valstybės skolą, pernai siekusią 36 trln. dolerių. Reikės įrodyti, kad įmanoma šiuos tikslus suderinti.

Situaciją komplikuoja ir silpnos Gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho pozicijos. Į skandalus įsivėlęs politikas atsimušinėja nuo kaltinimų nesuvaldant situacijos. D. Trumpas reiškia paramą buvusiam žurnalistui, bet jo ateitis atrodo miglota.  

Tad amerikiečiai peržiūri pozicijas Europoje. Bet tai nėra tik ideologiniai svarstymai. Lemiamą reikšmę turės finansai. Vilčių teikia tai, kad JAV neketina išvesti visų karių iš Europos. Be to, D. Trumpo atstovai tikina suprantantys, kad Baltijos šalys, taip pat Lenkija daro viską, jog amerikiečiai čia liktų. Tuo metu kitos Europos šalys gynybos biudžetus didina lėčiau. Tad svarbus atgrasymo veiksnys – amerikiečiai rytiniame NATO sparne – nėra prarastas.