Lilija Larionova: apie valgymo ritualus ir skaniausias virtuves

Mados dizainerė Lilija Larionova sutinka, kad maistas – viskas viename: ir būtinumas, ir kuras organizmui, ir kūryba, ir laimės pakaitalas, o svarbiausia – bendravimas ir laikas su mylimais žmonėmis. Ji ieško sveikesnių mitybos idėjų, neįprastų ir įdomių skonių, tačiau visa tai, ji stengiasi daryti be fanatizmo. Pokalbio metu ji išduoda, kur galima paragauti skaniausių pasaulyje ravioli, tapų ar šviežios, ką tik pagautos žuvies. Nepamirštame pasidomėti ir apie mėgstamiausias Vilniaus vieteles.

Mieliau gaminuosi namuose

Mano buvimas virtuvėje ir maisto gaminimas, labai dažnai priklauso nuo to, kiek laiko galiu skirti tą akimirką. Deja, labai dažnai tiesiog tam nebelieka laiko. Labai mėgstu skanų, tačiau greitai ir nesunkiai paruošiamą maistą. Sudėtingesnius ar įmantresnius patiekalus, renkamės dažniau per šventes ar draugų vakarienes. Anksčiau, kur kas dažniau, valgydavome kažkur mieste, kai atsirasdavo kokių įdomių vietelių. Šiuo metu mieliau gaminuosi namuose – patinka žinoti ką dedu į burną. Būtent dėl to, prioritetu laikome naminį maistą.

Langas į sveikesnę mitybą

Kuo toliau tuo labiau, domiuosi sveika mityba. Sumažinome cukraus kieki iki minimumo bei jį keičiame medumi.. Stengiuosi, mėsą pirkti tik specializuotuose parduotuvėse (atsisakėme visai mėsos su antibiotikais, kadangi jau įrodyta kad ji kenkia žmogaus organizmui). Nėra paprasta, nėra pigu, bet gali rinktis.. Kadangi su vyru esame kilę iš Klaipėdos, pažįstame tikros jūrinės žuvies skonį. Ji būdavo kone kasdien ant stalo, kaip duona kasdieninė (šypsosi). To labai trūksta, tačiau stengiamės keisti mėsos dienas į žuvies. Visai nevartojame rūkytų ir mirkytų perdirbtų mėsos gaminių, o, tai gaunasi kažkaip natūraliai. Mane domina kuo sveikesnis maistas, aišku – be fanatizmo. Suprantama, neįmanoma visko žinoti, bet reikia stengtis.

Pomėgiai maisto pasaulyje

Mėgstu skanauti (šypsosi)... Įdomesnių vietelių ieškome kelionių metu, tuomet stengiamės išragauti kuo daugiau tradicinių to krašto patiekalų. Žinoma, Europos virtuvę yra įprasta mėgti, tačiau vieną skaniausių virtuvių suradau Turkijoje, Stambulo mieste. Išties buvo kažkas neįprasto. Taip pat esu Azijos ir Japonijos patiekalų gerbėja. Vieno mėgstamiausio patiekalo neturiu, bet patinka jūros gerybės ar gerai paruošti žuvies patiekalai. O kartais, jokio ypatingo patiekalo nereikia, jeigu maisto produktai yra kokybiški ir švieži. Pakanka minimalaus apdorojimo ir voila – puikus maistas! (juokiasi) Turiu ir vieną savo firminį patiekalą – prancūzišką kepenėlių paštetą su brendžiu ir džiovintomis slyvomis. Visuomet pavyksta.

Maistas daro stebuklus

Skonio receptoriai be jokių abejonių veikia laimės hormonus. Pamenu, kartą Italijoje, vienoje šeimos tratorijoje, teko ragauti tokio skonio gorgonzola sūrio, kad po keliu gabalėlių, tiesiog sėdėjome išsišiepę iki ausų. (juokiasi) Jis tikrai buvo kažkoks stebuklingas.

Žaviausios akimirkos ir atradimai

Vakarienių yra buvę įvairių: ir Michelin žvaigždutėmis įvertintuose restoranuose, ir su Bosforo sąsiaurio vaizdu, ir kuklioje knaipėje. Galiu pasakyti, kad skaniausius pasaulyje ravioli valgiau Modenos miesto osterijoje, kurios savininkei buvo apie 90 metų. Ji kelis kart prieidavo priimti užsakymo, nes vis pamiršdavo.. Tačiau galiausiai turėjome nuostabaus skonio vakarienę. Skaniausius tapus ragavau Barselonos gotikinio kvartalo knaipėje, o skaniausią žuvį viename miestelyje prie Malagos. Žuvis buvo ką tik pagauta jūroje, užmesta ant žarijų, be jokių prieskonių, bet buvo nuostabi. Tačiau už geriausius pasaulyje šefus ir virtuves man svarbiausia ne kur yra valgoma, bet su kuo yra valgoma. Smagi kompanija arba vakarienė artimiausių žmonių apsuptyje daro stebuklus. Išties dievinu ir vertinu tokias akimirkas. Mokausi iš italų. Jie valgo vakarienę tris valandas mažiausiai – kalbasi, bendrauja. Nuostabu.

Kur Vilniuje skaniausia?

Daug vietų, kuriose būtų įdomu apsilankyti. Jau kelerius metus Vilniuje man skaniausia vieta lieka itališkas restoranas „Da Antonio“. Taip pat patinka tradicijas turintis restoranas „Stikliai“. Atvykus svečiams, juos palydime į „Stiklių Taverną", man ten skaniausi lietuviški patiekalai. Didelis atradimas – japoniškos virtuvės restoranas „Kamikadzė“. Na, o į restoraną „Saint Germain“ užsuku ragauti skaniausio cream brule Vilniuje.

Vaiva Didžiulytė@Meniu.lt