Likviduojamas Joniškio žemės ūkio mokyklos Žeimelio skyrius: kas laukia mokinių ir darbuotojų?

Praėjusią savaitę Pakruojo rajono savivaldybę pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus ir viceministro Arūno Plikšnio projektiniai dokumentai, patvirtinantys būsimą Joniškio žemės ūkio mokyklos Žeimelio skyriaus likvidavimą nuo 2021 metų sausio. Ne vienerius metus prognozuojant pesimistinį šios ugdymo įstaigos likimą, šių mokslo metų moksleivių priėmimo rezultatai sudėliojo paskutinius taškus. 

Rugsėjį Žeimelio skyriaus durų nepravėrė nė vienas pirmakursis. Dideliame pastatų komplekse mokslus tęsia tik 22 antro ir trečio kurso studentai, čia mokytis pradėję ankstesniais metais. Ministerijos atstovų teigimu, priimtas racionalus sprendimas – dabartiniams mokiniams sudarytos sąlygos mokslus baigti Joniškio žemės ūkio mokykloje, kuriam pastaraisiais metais ir priklauso Žeimelio skyrius. Po tokio šiuo metu dar netikėto ministerijos projekto, savivaldybėje antrą savaitę ieškoma optimaliausių sprendimų, kokiu keliu toliau eiti, kalbant apie profesinį mokymą Žeimelyje.

Meras Saulius Margis praėjusią savaitę pats nuvyko į Žeimelį. Susiklostė įdomi situacija dėl informacijos pateikimo – Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius Saulius Dauparas apie būsimus pasikeitimus neinformavo nei Žeimelio skyriaus vadovo Antano Indriulio, nei moksleivių, nei darbuotojų. Tad nors iš Žeimelio skyriaus į Joniškį jau buvo perkeliama mokymo įranga ir daiktai, skyriaus bendruomenė dar nežinojo, kas ir kodėl vyksta. Kaip jau šią savaitę sakė S. Dauparas, mokiniai apie pokyčius jau informuoti, o su įstaigos kolektyvo nariais nebus kalbama, kol ugdymo įstaiga negaus likvidavimo patvirtinančių dokumentų. Šiuo metu ministerija yra pateikusi tik šio fakto projektą, kuris teisiškai dar nėra galutinis.

„Ir Joniškio, ir Žeimelio ugdymo įstaigų vadovai, pirmiausia, turėjo pasikalbėti su moksleiviais ir mokytojais, informuoti apie įstaigos uždarymą, o tada pradėti kraustymo darbus. Sulaukėme nusiskundimų ir mokyklos mokinių laiškų, prašančių paaiškinti, kas vyksta. Nors ministerija ir priėmė sprendimą, su žmonėmis reikia bendrauti ir aiškiai pasakyti, kokia yra situacija, o dabar viskas iš pradžių daroma tarsi už nugaros, keliant ir pyktį, ir nusivylimą“,- sako meras S. Margis.

Grįžkime į ankstesnius metus. Kaip jau buvo minėta, toks minimos įstaigos tuštėjimas jau buvo prognozuotas. Ministerijos planuose Žeimelio skyriaus išlikimas be struktūrinių pokyčių buvo planuojamas tik iki 2020-ųjų pabaigos. Žinant šią informaciją, dar 2019 metų vasaros pradžioje savivaldybės ir Žeimelyje veikiančios trikotažo įmonės UAB „Žeimelio trikotažas“ vadovai ėmė kalbėti apie galimybes įveiklinti tuštėjančius įstaigos pastatus. Įmonė plečiasi ir ieško naujų patalpų, o įstaigos kompleksas verslui plėtoti yra tinkamas. Galvota, kad kitu atveju, miesteliui grėstų likti su dar vienu „pastatu-vaiduokliu“. Tokį sprendimą palankiai įvertino ir ministerija, kuriai ir priklauso Žeimelio skyriaus pastatai. Atliktos reikalingos procedūros, paskelbtas nuomos konkursas, kurį šių metų lapkritį ir laimėjo UAB „Žeimelio trikotažas“. Įmonė verslo plėtrai išsinuomavo dalį skyriaus pastatų, tačiau Joniškio žemės ūkio mokyklai tebepriklauso neišnuomota sporto salė. Ir S. Dauparas, ir meras S. Margis, ir „Žeimelio trikotažo“ vadovai sutaria, kad sporto salė turi toliau būti naudojama miestelio moksleivių ir gyventojų reikmėms. Artimiausiu metu bus tvarkomi reikalingi dokumentai, numatantys, kas ją prižiūrės, o UAB „Žeimelio trikotažas“ jau yra pažadėjęs nemokamai šias patalpas šildyti, kad jomis būtų galima naudotis ir šaltuoju sezonu.

UAB „Žeimelio trikotažas“ direktorė Asta Puodžiuvienė pasakoja, kad jau gruodį Žeimelio skyriaus išnuomotose patalpose ruošiasi pradėti remonto darbus, po truputį prasidės ir naujų darbuotojų paieška – įmonė plėsis iki 100 siuvėjų, įdarbins daugiau mezgėjų, reikės ir aplinkos prižiūrėtojų, kitų sričių darbuotojų. UAB „Žeimelio trikotažas“ verslo rezultatus vertinantis meras S. Margis sako, kad ministerijos sprendimas išnuomoti patalpas ir šio verslo tolesnis augimas yra svarbus rezultatas ne tik Žeimeliui, bet ir visam rajonui: „Ne tiek daug įmonių turime, kurios įdarbintų daugiau negu 100 darbuotojų. Matant kaip sparčiai verslas plečiasi net ir pandemijos metu tikimės, kad naujos darbo vietos sustiprins Žeimelį ir jo apylinkes dar labiau“.

Vis dėlto, savivaldybės vadovams svarbus ne tik patalpų įveiklinimas, bet ir Žeimelio skyriuje iki šiol vykęs profesinis mokymas. Dėl to šią savaitę inicijuoti keli susitikimai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Joniškio žemės ūkio mokyklos, Žeimelio gimnazijos, vietos seniūnijos vadovais ir kitais švietimo specialistais. Viceministras A. Plikšnys ir Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius S. Dauparas dar kartą pabrėžė susidariusią situaciją – skyriuje likus tik 22 mokiniams bei 41 darbuotojui (10 iš jų – mokytojai, tačiau reikia pabrėžti, kad ne visi personalo darbuotojai dirba pilnu etatu) ugdymo procesas ir pastatų komplekso išlaikymas pasidarė per brangus. Atleidžiamiems darbuotojams pagal darbo kodeksą bus išmokėtos kompensacijos, daliai jų sudaryta galimybė įsidarbinti Joniškio žemės ūkio mokykloje. Be to plečiantis UAB „Žeimelio trikotažas“, jau imamasi dairytis naujų darbuotojų, tad dalį naujos komandos tikimasi „sukomplektuoti“ iš skyriaus kolektyvo. Mokiniams, kurie šiuo metu mokosi Žeimelyje, sudarytos galimybės persikelti į Joniškį, tam bus skirtas pavežėjimas, norintys galės gyventi bendrabutyje.

Nors įvykusių procesų rezultatai jau aiškūs, galimybė toliau plėtoti profesinį mokymą Žeimelyje išlieka. Su specialistais svarstoma, ar nauja profesinio mokymo kryptis nepadėtų Žeimelio gimnazijai, nes ir šiai ugdymo įstaigai numatomos ne itin palankios perspektyvos – jau kitąmet moksleivių neužteks 3 gimnazijos klasei (vienuoliktokai) suformuoti. Šalyje yra įstaigų, kur moksleiviai kartu su viduriniu išsilavinimu įgyja ir specialybę. „Nors teorinės galimybės tam yra, lieka nemažai klausimų, kaip galėtume užtikrinti suaugusių mokymą, nes ne vien moksleiviai nori įgyti profesiją ir vidurinį išsilavinimą. Taip pat reikėtų ieškoti patalpų, kur galėtų vykti toks mokymas, reikėtų spręsti, ar jis būtų integruotas, ar popamokinis, steigti naujus etatus, o gal tai būtų ne tik nauja gimnazijos funkcija, bet ir naujas skyrius“,- svarsto Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė.

Meras S. Margis sako, kad ieškant optimaliausio sprendimo, šį klausimą reikia išdiskutuoti su gimnazijos ir miestelio bendruomene, rajono tarybos nariais, švietimo specialistais. Ministerijai nusprendus nebetęsti profesinio mokymo Žeimelyje, visos su tuo susijusios išlaidos (patalpų išlaikymas, mokymo įrangos įsigijimas ir priežiūra, profesijų mokytojų atlyginimai) gultų ant rajono savivaldybės pečių. „Rajono biudžeto pinigus reikia naudoti racionaliai. O jei į profesinio mokymo užtikrinimą investavus lėšas, kitą rugsėjį turėsime tik kelis moksleivius, kurie norėtų mokytis? O jei išvis nė vieno? Reikia įvertinti, kad už 30 kilometrų nuo Žeimelio veikia žemės ūkio mokykla. Žinoma, iš savo rajono nenorima paleisti mokinių, kartu reikia siekti ir kiekvienam gyventojui prieinamo išsilavinimo įgijimo“,- sako meras.

Gimnazijos su profesinio mokymo kryptimi pavyzdžiu dirba Trakų rajono Aukštadvario gimnazija. Meras planuoja konsultuotis su šios savivaldybės mere ir specialistais, kaip jiems sekasi taikyti tokį mokslo modelį.
Kol kas profesinio mokymo išlaikymo Žeimelyje klausimas lieka atviras.