Likus savaitei iki nustatyto muitų įvedimo termino šalys siekia susitarimų su JAV

Likus savaitei iki JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nustatyto muitų įvedimo dešimtims šalių termino, daugelis jų siekia susitarimų, kad apsaugotų savo ekonomiką.

Balandžio pradžioje D. Trumpas ne tik įvedė 10 proc. muitus beveik visoms JAV prekybos partnerėms, bet ir paskelbė didesnius tarifus dešimtims šalių, įskaitant Europos Sąjungą (ES) ir Japoniją, siekdamas daryti spaudimą šalims, kad jos ištaisytų, Vašingtono manymu, nesąžiningą praktiką.

Šių didesnių tarifų taikymas buvo sustabdytas 90 dienų, tačiau sustabdymas turėtų baigtis liepos 9 dieną.

JAV muitų taikymas buvo sustabdytas motyvuojant tuo, kad taip suteikiama pakankamai laiko deryboms šiuo klausimu.

Šiuo metu ekspertai prognozuoja tris galimus scenarijus šalims, kurioms nustatyti tarifai.

Manoma, kad likus savaitei iki didesnių tarifų įsigaliojimo joms pavyks susitarti su JAV dėl svarbiausių klausimų ir laukiama dar vieno muitų taikymo atidėjimo, arba galiausiai jos susidurs su dar didesniais tarifais.

„Perspektyviausi kandidatai“

„Bus grupė sandorių, kuriuos sudarysime iki liepos 9 dienos“, – praėjusį penktadienį televizijai CNBC nurodė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas).

Tačiau pareigūnai kol kas valstybių, priklausančių šiai grupei, nenurodė. S. Bessentas tvirtina, kad kad Vašingtonas daugiausia dėmesio skiria  susitarimams su maždaug 18 pagrindinių partnerių.

„Perspektyviausiais kandidatais pasirašyti susitarimą išlieka Vietnamas, Indija ir Taivanas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Azijos visuomenės politikos instituto (ASPI) viceprezidentė Wendy Cutler (Vendi Katler).

Nesudarius susitarimo su JAV, Vietnamo „abipusis tarifas“ padidės nuo bazinio 10 proc. iki 46 proc., Indijos – iki 26 proc., o Taivano – iki 32 procentų. 

Atlanto tarybos tarptautinės ekonomikos katedros vadovas Joshas Lipsky (Džošas Lipskis), atkreipdamas dėmesį į tai, kad Indijos derybininkai neseniai pratęsė savo vizitą JAV, teigė, jog šiuo metu Naujasis Delis yra gerokai pažengęs derybose dėl muitų, palyginti su kitomis valstybėmis.

„Japonija buvo priskiriama šiai kategorijai, tačiau situacija šiek tiek pasikeitė“, – pareiškė J. Lipsky. 

Jis turėjo omenyje D. Trumpo kritiką Japonijos atžvilgiu dėl, kaip teigė Baltųjų rūmų šeimininkas, šios šalies nenoro priimti ryžių eksportą iš JAV.

Tačiau analitikai prognozuoja, kad dėl sudėtingų derybų su Vašingtonu susitarimai su JAV nebus visaverčiai prekybos susitarimai.

Nuo balandžio Vašingtonas paskelbė tik apie paktą su Jungtine Karalyste (JK) ir susitarimą laikinai sumažinti muitus su Kinija.

Galimas pratęsimas

JAV iždo sekretorius pareiškė, kad, Vašingtono manymu, šalys, kurios sąžiningai derasi dėl muitų, gali išlaikyti 10 proc. bazinius tarifus.

Tačiau jis pridūrė, kad didesnių tarifų pauzės pratęsimas priklausys nuo D. Trumpo.

„Pietų Korėja, turėdama naują vyriausybę, turi geras galimybes užsitikrinti pratęsimą“, – sakė W. Cutler.

J. Lipsky tikina, kad dauguma valstybių norėtų užsitikrinti susitarimą dėl 10 proc. bazinių muitų ir didesnių tarifų taikymo sustabdymo, kuris, kaip manoma, galėtų trukti iki rugsėjo 1 dienos. 

S. Bessentas anksčiau teigė, kad Vašingtonas galėtų užbaigti prekybos susitarimų darbotvarkę iki rugsėjo 1-osios, palikdamas galimybę sudaryti kuo daugiau susitarimų.

„Nepaklusnios“ valstybės

JAV iždo sekretorius yra įspėjęs, kad toms šalims, kurias Jungtinės Valstijos laikys „nepaklusniomis“, tarifai gali būti vėl padidinti iki tokio lygio, apie kokį D. Trumpas paskelbė balandžio pradžioje. 

Jie svyruoja nuo 11 proc. iki 50 procentų. 

ASPI viceprezidentė įspėjo, kad „Japonijos nenoras atverti ryžių rinką, kartu su JAV nenoru mažinti automobilių muitus, gali paskatinti Tokiją vėl taikyti 24 proc. abipusį tarifą.“

Antradienį D. Trumpas pareiškė, kad prekybos susitarimas su Japonija yra mažai tikėtinas, ir nurodė, jog muitai gali siekti 30 proc. ar net daugiau.

J. Lipsky teigė, kad rizika taip pat gali grėsti ir ES. Spėjama, kad Bendrijai muitai gali būti padidinti iki balandį paskelbtų 20 proc. arba 50 proc., kaip neseniai grasino Baltųjų rūmų šeimininkas. 

Įtampą gali kelti Bendrijos požiūris į skaitmeninį reguliavimą.

D. Trumpas neseniai pareiškė, kad nutrauks prekybos derybas su Kanada, kuriai liepos 9-osios terminas įtakos neturi, atsakydamas į šalies skaitmeninių paslaugų mokestį. 

Pirmadienį Otava nurodė, kad atšaukė šį mokestį ir atnaujino derybas su Vašingtonu. 

Šią savaitę Vašingtone lankosi ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius, siekiantis susitarti dėl prekybos susitarimo. Europos Komisija (EK) jau yra gavusi pirmuosius pasiūlymų projektus, kuriuos šiuo metu nagrinėja pareigūnai.