Liko šeši: po D. Trumpo ankstyvo išvykimo G-7 lyderiai siekia gelbėti viršūnių susitikimą

Šeši iš septynių Didžiojo septyneto (G-7) lyderių antradienį tęsia viršūnių susitikimą siekdami įrodyti šio turtingų šalių klubo įtaką pasauliniams įvykiams, nepaisant ankstyvo JAV prezidento Donaldo Trumpo išvykimo.

Prie Kanados ministro pirmininko Marko Carney ir jo kolegų iš Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos prisijungs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO vadovas Markas Rutte, aptarti Rusijos karo su savo kaimyne.

Pasaulio lyderiai susirinko į Kanadą siekdami konkretaus tikslo – padėti sumažinti įtampą karščiausiomis temomis, tačiau procesą drumsčia nesutarimai dėl Irano branduolinės programos. Penktadienį Izraelis pradėjo Irano bombardavimo iš oro kampaniją, o Iranas atsakė raketomis ir dronais.

D. Trumpas pirmadienį vėlai vakare išvyko iš viršūnių susitikimo Kanados kalnų kurorte Kananaskyje, sakydamas: „Turiu grįžti kuo greičiau. Norėčiau likti ir rytoj, bet jie supranta – tai svarbus reikalas.“

Konfliktui tarp Izraelio ir Irano intensyvėjant, JAV lyderis pareiškė, kad Teheranas turėtų būti evakuotas nedelsiant, tačiau taip pat išreiškė optimizmą dėl susitarimo smurtui sustabdyti.

Prieš išvykdamas, D. Trumpas prisijungė prie kitų lyderių pareiškimo, kuriame teigiama, kad Iranas „niekada negali turėti branduolinio ginklo“, ir raginama „deeskaluoti karo veiksmus Artimuosiuose Rytuose, įskaitant paliaubas Gazos Ruože“. Vieningas sprendimas – net ir trumpas bei bendro pobūdžio pareiškimas – yra nedidelis G-7 pasiekimas.

Viršūnių susitikime D. Trumpas įspėjo, kad Teheranas turi apriboti savo branduolinę programą, „kol dar nevėlu“. Jis sakė, kad Irano lyderiai norėtų kalbėtis, tačiau jau turėjo 60 dienų susitarti dėl savo branduolinių ambicijų ir to nepadarė prieš prasidedant Izraelio oro antpuoliui.

„Jie turi sudaryti susitarimą“, – teigė jis.

Paklaustas, kas priverstų JAV įsitraukti į konfliktą karine prasme, D. Trumpas pirmadienio rytą sakė nenorintis apie tai kalbėti, bet pirmadienio popietę socialiniuose tinkluose grėsmingai perspėjo: „Visi turi nedelsiant evakuotis iš Teherano!“

Netrukus po to D. Trumpas nusprendė palikti aukščiausiojo lygio susitikimą ir praleisti antradienį vyksiančius susitikimus, kuriuose bus sprendžiami karo Ukrainoje ir prekybos klausimai.

„Man rūpi tik gelbėti gyvybes“

Staigus išvykimas nešvelnina sudėtingos atmosferos, nulemtos intensyvėjančių krizių. D. Trumpas jau įvedė griežtus muitus daugeliui valstybių ir dėl to kyla pasaulio ekonomikos sulėtėjimo rizika. Be to, padaryta menka pažanga sprendžiant karus Ukrainoje ir Gazos Ruože.

D. Trumpo pozicija dėl Ukrainos iš esmės prieštarauja kitiems G-7 šalių vadovams, kurie remia Kyjivą ir aiškiai pripažįsta, kad Rusija yra karo agresorė.

JAV prezidentas pirmadienį pareiškė, kad karo nebūtų buvę, jei G-7 narės 2014-aisiais dėl Krymo aneksijos nebūtų pašalinusios Vladimiro Putino iš šio šalių klubo.

Pirmadienį D. Trumpas, paklaustas, ar remia Rusiją, atsakė: „Man rūpi tik gelbėti gyvybes.“

Deryboms dėl karo pabaigos įstrigus, britų premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) teigė, kad JK ir kitos G-7 narės skelbia naujus muitus Rusijai, siekdamos priversti ją sėsti prie derybų stalo dėl ugnies nutraukimo.

D. Trumpas atsisakė prisijungti prie sankcijų Rusijai, sakydamas, kad palauks, kol tai padarys Europa.

„Kai aš įvedu sankcijas šaliai, tai JAV kainuoja daug pinigų, milžinišką sumą pinigų“, – teigė jis.

Prieš išvykstant D. Trumpui buvo planuojami jo susitikimai su V. Zelenskiu ir Meksikos prezidente Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum).

Kalbėdamas apie Artimuosius Rytus vokiečių kancleris Friedrichas Merzas žurnalistams sakė, kad Vokietija planuoja parengti galutinį komunikato projektą dėl konflikto tarp Irano ir Izraelio ir kad tekste bus pabrėžta: „Iranui jokiu būdu negalima leisti įsigyti branduolinių ginklų gamybai reikalingų medžiagų.“

D. Trumpas taip pat atrodė labiau prioritetą teikiantis savo pretenzijoms kitų šalių prekybos politikai nei bendradarbiavimui su G-7 sąjungininkais.

JAV prezidentas yra įvedęs 50 proc. muitą plienui ir aliuminiui, taip pat 25 proc. muitą automobiliams. D. Trumpas taip pat taiko 10 proc. muitą importui iš daugumos šalių, nors jis gali dar padidinti muitus liepos 9-ąją, pasibaigus jo nustatytam 90 dienų derybų laikotarpiui.

Pirmadienį G-7 viršūnių susitikimo metu pasaulio lyderiai paragino JAV prezidentą atsisakyti griežtos prekybos karo politikos, teigdami, kad ji kelia grėsmę pasaulio ekonomikos stabilumui.

D. Trumpas ir K. Starmeris pirmadienį sakė, kad pasirašė prekybos susitarimą, kuriuo sumažinami JAV muitai JK automobiliams ir aerokosminės pramonės prekėms, tačiau pridūrė, kad vis dar diskutuoja dėl to, ką daryti plieno klausimu.