Liga, apie kurią gėda kalbėti, tačiau būtina gydyti

Vien žodis „hemorojus“ daugeliui sukelia neigiamus jausmus ar net gėdą, apie šį negalavimą kalbėti vis dar nepriimtina. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) abdominalinės chirurgijos gydytojas, proktologas doc. dr. Paulius Žeromskas ragina nesigėdyti ir nevengti vizito pas specialistą. Laiku nustatytą ligą lengviau gydyti, be to, hemorojui būdingi simptomai gali būti ir daug rimtesnės ligos ženklas.

Susergama ne nuo sėdėjimo

Kalbėti apie hemorojų pradėti reikėtų nuo to, kad liga vystosi iš įprastinės anatominės struktūros – kaverninių kūnų, t. y. išangės kanale esančių kraujagyslinių rezginių, kurias turi kiekvienas žmogus. Kaverninių kūnelių funkcija iš tiesų svarbi – jie padeda išangei sandariai užsidaryti, sulaiko išmatas. Kaverniniams kūneliams plečiantis prasideda liga, vadinama hemorojumi. Būtina žinoti, kad tai kraujagyslių liga ir jai būdingi kraujagyslių ligų simptomai.

Nemažai žmonių yra įsitikinę, kad hemorojumi susergama nuo ilgo sėdėjimo, tačiau šį mitą paneigia proktologas doc. dr. P. Žeromskas, dirbantis RVUL Konsultacijų centre. „Hemorojus dažniausiai yra įgimta kraujagyslių liga, todėl jos priežastis nėra sėdėjimas. Tačiau ilgesnis sėdėjimas, vidurių užkietėjimas ar dažnas stanginimasis gali išprovokuoti ligos simptomus. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kraujavimas ir hemoroidinių mazgų iškritimas, taip pat bendro pobūžio simptomai, priskiriami ir kitoms ligoms, pavyzdžiui, diskomfortas ar niežėjimas. Jei hemorojus yra pažengusios stadijos, gali atsirasti gleivėjimasis iš išangės“, – vardija specialistas.

Doc. dr. P. Žeromskas pabrėžia, kad žmonės prie hemorojaus simptomų priskiria ir skausmą. Visgi, anot jo, skausmas nėra labai būdingas šio negalavimo simptomas ir gali būti jaučiamas tik atsiradus hemorojaus komplikacijoms, pavyzdžiui, trombozei. Jei pacientas skundžiasi skausmu, dažnai tai yra kita liga.

Gydytojas teigia, kad lietuviams dėl hemorojaus į medikus kreiptis dažnai būna gėda: „Apsilankymas pas proktologą siejasi su neigiamomis emocijomis. Viena vertus, apima baimė dėl galimų ligų, kita vertus – gėda. Nors mums, medikams, išangė yra tokia pati kūno dalis kaip nosis ar ausys. Visi ją turime. Todėl labai raginu nedelsti ir kreiptis į specialistą, kai atsiranda kraujavimas iš išangės, iškrenta hemoroidiniai mazgai, pasikeičia tuštinimosi pobūdis, pavyzdžiui, prasideda viduriavimas, pradeda pūsti pilvą, kelias dienas sunku pasituštinti ir panašiai.“

Ankstyvesnis gydymas – mažiau rizikų

Vienas geriausių šalies proktologų doc. dr. P. Žeromskas teigia, kad kuo ilgiau delsiama kreiptis į specialistą, tuo labiau užleistas būna hemorojus, todėl jo gydymas tampa sudėtingas, reikia operacijos. Kita vertus, jaučiami simptomai gali byloti ne apie hemorojų, o apie tiesiosios žarnos vėžį.

Jei pacientas kreipiasi ankstyvojoje hemorojaus stadijoje, taikomas paprastesnis gydymas: „I–II stadijos hemorojų gydome žvakutėmis, veninę kraujotaką gerinančiais preparatais. Taikomas ir mažai invazinis ir efektyvus gydymo būdas – hemoroidinių mazgų užveržimas guminiais žiedais. Tereikia vos kelių minučių, procedūra dažniausiai neskausminga. O III–IV laipsnio hemorojus jau yra operuojamas, tačiau nereikėtų išsigąsti – naudojami šiuolaikiniai metodai, operacija trunka neilgai, o po jos gyvenimo kokybė žymiai pagerėja.“

Konsultacijų centre galima atlikti išsamų proktologinį ištyrimą. Doc. dr. P. Žeromskas ramina ir sako, kad pasiruošimas šiam tyrimui nėra sudėtingas: „Likus maždaug valandai iki vizito pas proktologą, reikia ištuštinti žarnyną naudojant klizmą. Tyrimai atliekami moderniai įrengtame kabinete, personalas stengiasi kaip įmanoma labiau sumažinti pacientų patiriamą stresą ir diskomfortą, nes puikiai supranta kylančias neigiamas emocijas. Dar vienas svarbus aspektas – nei konsultacijos, nei tyrimų, nei operacijos laukti ilgai nereikia, vidutiniškai apie savaitę.“

Verta prisiminti ir tai, kad hemorojaus simptomų išvengti galima pasirinkus sveiką gyvenimo būdą: taisyklingą maitinimąsi, daug vaisių ir daržovių racione, pakankamą kiekį skysčių, fizinį aktyvumą (tačiau ne per sunkius fizinius pratimus), taip pat svarbus ir reguliarus tuštinimasis.

Simptomai gali pranešti apie rimtesnę ligą

Kalbant apie hemorojų ir su šiuo negalavimu susijusias komplikacijas neretai pasitaiko tikinčių, kad iš hemorojaus gali išsivystyti storosios žarnos vėžys. Proktologas doc. dr. P. Žeromskas paneigia šią mintį: „Hemorojus nei suvėžėja, nei tampa vėžio atsiradimo priežastimi, nei pasekme. Storosios žarnos vėžys yra storosios žarnos gleivinės liga, atsirandanti, kai dėl įvairių priežasčių ląstelės ima nevaldomai daugintis. Dalis žmonių šią ligą paveldi, kita dalis – įgyja. Manoma, kad pastarasis vėžys atsiranda dėl storojoje žarnoje kaupiamo turinio, kurio žmogus nepasisavina – įvairių maisto konservantų, sunkiųjų metalų, riebiųjų rūgčių – visko, kas turi kancerogeninį poveikį. Toks turinys veikia gleivinę, ląstelės suvėžėja ir atsiranda vėžys.“ Kaip minėta ankščiau, hemorojus yra kraujagyslių liga, o ne gleivinės liga.

Ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžys neturi simptomų, jie atsiranda tada, kai liga jau būna pažengusi. Simptomai būna labai panašūs į tuos, kuriuos jaučia hemorojumi susirgę žmonės: kraujavimas iš išangės, sutrikęs tuštinimasis, skausmas. „Jei žmogus laiku nesikreipia į specialistus, nes įtaria hemorojų ir jam gėda, rizikuoja nepastebėti piktybinio susirgimo. O juk storosios žarnos vėžys Lietuvoje yra tarp dažniausiai pasitaikančių vėžinių susirgimų. Laukti nereikia, jei atsirado simptomai, kažkas pasikeitė – būtina pasitikrinti. Taip pat rekomenduoju dalyvauti ir „Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje“, – sako proktologas doc. dr. P. Žeromskas.