Lietuvos žurnalistų turas po Prienų kraštą (3)

Pociūnų aerodromas

Aerodrome įvyko neplanuota spaudos konferencija. A. Vaicekauskas trumpai supažindino žurnalistus su rajono problemomis, ateities planais, atsakė į žurnalistų klausimus. Merui nuo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus buvo įteikta kukli dovanėlė.

Po informatyvaus bendravimo su Prienų meru prasidėjo pažintis su Pociūnų aerodromu, čia dirbančiais aviatoriais. Apie tai žurnalistams pasakojo Kauno apskrities aviacijos klubo (KAASK) direktorius Vytautas Sabeckis. Dabar Pociūnuose veikia populiarus skraidymo centras, įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Aerodromas – valstybės nuosavybė, kurią pagal panaudos sutartį prižiūri Kauno parašiutininkų klubas, kurio viršininkas yra Kęstutis Milušauskas. Klubas vykdo šuolius iki 4000 m aukščio. Organizuojami apmokymai, šuoliai mėgėjams, stovyklos. Tradiciškai liepos mėnesį klubas organizuoja antrą pagal dydį Baltijos valstybėse parašiutininkų fiestą „Pociūnai Boogie“. Tai profesionalių parašiutininkų šventė, kurios metu atliekama daugybė šuolių, vyksta filmavimai, peržiūros.

Čia skrydžius vykdo ne tik Kauno parašiutininkų klubas, bet ir Kauno apskrities aviacijos sporto klubas, UAB „Termikas“, UAB „Sportinė aviacija ir Ko“, UAB „Nerka“, Kauno aeroklubas bei Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos orlaiviai. Periodiškai skraidyti aerodrome gali pilotai, turintys rašytinį Kauno parašiutininkų klubo viršininko leidimą arba naudotojo sutartį. Aerodrome skraido nedideli orlaiviai – maksimali masė 6400 kilogramų. Aerodrome yra modernus pakilimo – nusileidimo takas bei angaras, kuriame saugoma aviatechnika.

Pociūnuose vyksta parašiutininkų šuoliai, akrobatinių orlaivių skrydžiai, mėgėjų pilotų skrydžiai, parasparnių skrydžiai, kurių pakilimui naudojamas autoišvilktuvas, mokomieji skrydžiai, oro balionų skrydžiai.

Lietuviški sklandytuvai

Apie sklandytojų veiklą norėtųsi pakalbėti plačiau. Čia vyksta bandomieji sklandytuvų, kurie pakeliami orlaiviais bei autoišvilktuvais, skrydžiai. Nuo pat Pociūnų aerodromo įkūrimo čia vyksta Lietuvos, anksčiau ir Sovietų Sąjungos, sklandymo čempionatai. Klubas organizuoja įvairių klasių Lietuvos sklandymo čempionatus, turnyrą tragiškai žuvusio sklandytojo Antano Ruko taurei laimėti. Pociūnų aerodrome taip pat vyksta Europos ir pasaulio sklandymo čempionatai: 2001 m. vyko Pasaulio moterų sklandymo čempionatas, 2004 m., 2007 m. ir 2009 m. – Europos vyrų sklandymo čempionatai.

Klube suteikiama galimybė sklandyti asmeniniais bei klubui priklausančiais sklandytuvais. Aviacijos klubas rengia apmokymus-stovyklas vaikams.

Šalia veikianti UAB „Sportinė aviacija“ projektuoja ir gamina lietuviškus sklandytuvus. Gamykla buvo įsteigta 1969 m. Šiuo metu projektuojami ir gaminami sklandytuvai LAK–17, LAK-19, LAK-20. Įmonė turi partnerių įvairiose Europos šalyse - Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Pietų Korėjoje, Italijoje, JAV, Japonijoje, Australijoje. Apie tai žurnalistams išsamiai papasakojo įmonės generalinis direktorius Viktoras Ramonas.

Aviaturizmo centras

Pociūnų aerodrome taip pat įsikūręs aviaturizmo centras – su aviacija susijusių paslaugų kompleksas. Šalia aerodromo veikia viešbutis, kavinė „Debesota“, turistams siūlomos aktyvios aviaturizmo pramogos: skrydis lėktuvu ar sklandytuvu, šuolis parašiutu.

Taip pat nuo 2001 m. aerodromo angare vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. 2008 m. surengtas elektroninės muzikos festivalis „Tundra“. 2012 m. liepą iš aerodromo pakilo lėktuvas su „Žaislinių meškiukų desantu“, kuris buvo išmestas Baltarusijoje ir sukėlė tarptautinį skandalą.

Taigi Pociūnai tapo ne tik garsi aviacijos vietovė, bet ir turiningo laisvalaikio praleidimo vieta. Kiekvienais metais vis atnaujinama ir gražėjanti klubo infrastruktūra yra viena geriausių ne tik visoje Europoje. Aerodromas skirtas aviatoriams, tačiau galima pasigrožėti sklandymu, parašiutininkų šuoliais, pakilti į pramoginį skrydį ar pailsėti gamtoje. Čia galima organizuoti renginį ar konferenciją, tai viena ramiausių ir įdomiausių vietų Kauno apskrityje. “Galima tik pasidžiaugti tokia aktyvia ir turininga Lietuvos aviatorių veikla Pociūnuose. Manau, kad tokio aviacijos centro galėtų pavydėti daugelis Europos šalių. Čia tikrai yra puikios sąlygos plėtoti įvairias aviacijos rūšis. Kaip buvęs malūnsparnio mechanikas pasigedau tik šių aviacijos “laumžirgių”, – sakė kartu keliavęs žurnalistas ir rašytojas Vytautas Žeimantas.

Poeto Justino Marcinkevičiaus tėviškė

Poetas Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone, augo ūkininko šeimoje – tarp devynių vaikų. Poeto Tėviškė – su savo Slyvyno kalneliu, Ilgapieve, Šeriuote ir Skrode, su maumedžiu pievoje, pasodintu poeto kartu su tėvu. Maumedžiu, kuris išliko po karo gaisro, sudeginusio namus. Su maumedžiu siejasi atmintis – ne tik žmonės, artimi ir tolimesni giminės, bet ir medžiai, kurie jungia prie šios žemės. Tėviškėje poetas „turi“ du medžius – maumedį ir šimtametę obelį, kuri vienintelė likusi iš didžiulio sodo. Tarp šių medžių suposi poeto lopšys, kuriame visi poeto atsiminimai ir visas poeto gyvenimas. Savo gyvenimą tėviškėje rašytojas vadina „kaimiškaisiais universitetais“: „Juose aš gavau viską: santūrią ir realią motinos meilę..., persisunkusį prakaitu ir nuovargiu visų žemės darbų ciklą, teisingumo, moralės ir etikos pagrindus.“ Karo metais sudegusi tėviškė ir motinos mirtis – skaudžiausi vaikystės prisiminimai. Galbūt dėl to pelenų motyvas dažnas poeto ankstyvoje kūryboje.

2013 m. Justino Marcinkevičiaus gimtinėje atidengtas paminklinis akmuo – Poeto atminimui įamžinti.