Lietuvos žurnalistų sąjungos XVII suvažiavimas. Už spaudos laisvę, veiklos profesionalumą

Senoje ir garbingoje Vilniaus Rotušėje įvyko Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) XVII suvažiavimas. Dabar LŽS yra didžiausia ir solidžiausia profesionalius žurnalistus vienijanti nepriklausoma, nepolitinė, demokratinė, visuomeninė, profesinė organizacija Lietuvoje. Ji gindama viešąjį interesą, atstovauja didžiajai daliai žurnalistų bendruomenės interesų nuo pat jos įkūrimo 1929 m. ir atkūrimo 1990 m. Todėl ir dėmesys LŽS suvažiavimui buvo neeilinis.

Didžioji Rotušės salė buvo pilnutėlė suvažiavimo delegatų ir svečių. Joje buvo ir pakilių, iškilmingų momentų, ir rimtų, argumentuotų diskusijų, buvo ir temperatūros pakilimų, aštrių nuomonių. Suvažiavimas truko visą dieną, visko į vieną straipsnį nesurašysi, todėl paminėsiu tik keletą akcentų.

Iškilmingasis, bet su problemų kėlimu

Suvažiavimą atsiųstais sveikinimais ir gyvu žodžiu sveikino Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, kiti garbūs pareigūnai. Šalia sveikinimo žodžių žurnalistams, mūsų suvažiavimui, išgirdome ir pageidavimų, palinkėjimų, kuriuose atsispindėjo ir sveikinusių norai.

„Žurnalisto profesija šiandien – tai nuolatinė kaita ir iššūkiai. Pagarba tiesai ir kasdienis jos gynimas. Ne kartą pasaulio ir Lietuvos istorijoje žurnalistų drąsa ir atkaklumas padėjo išsaugoti žodžio ir minties laisvę, sustiprinti nepriklausomos valstybės pamatus. Jūsų darbe – daug atsakomybės už tai, kad jie išliktų tvirti, kad mūsų visuomenė galėtų pasitikėti profesionalia ir objektyvia žinių sklaida, - teigė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. - Linkiu Jums visada būti tais, kurie pirmieji vieningai stoja ginti garbingos žurnalistikos principų – vertybių, dėl kurių ir esame demokratinė valstybė. Tegul kritišku mąstymu paremta Jūsų veikla tampa paskatinimu kelti ne visada parankius, bet Lietuvai aktualius ir būtinus klausimus!”

Būta ir sveiko optimizmo. Antai Laima Pangonytė, garsioji Sąjūdžio metraštininkė, po apdovanojimo medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai” pasakė trumpai ir drūtai – dirbsime, yra dar ką nušviesti.

Tarptautinis, su nerimo gaidele

Įdomų pranešimą “Žurnalistika Europoje - iššūkiai ir sprendimai” padarė į suvažiavimą atvykęs Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutierrezas. Ši federacija jungia 44 Europos valstybėse veikiančius žurnalistus. Tarp jų ir Lietuvos bei visų mūsų kaimynų.

Federacijai rūpi žiniasklaidos būklė mūsų žemyne. Atmintin įstrigo prieš kurį laiką paskelbtas Europos žurnalistų federacijos griežtas pareiškimas, sukritikavęs Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reidą BNS redakcijoje, pavadindamas tai politiniais bandymais užčiaupti spaudą.

Dabar kolega R. Gutierrezas irgi kalbėjo apie iššūkius žurnalistams, kviesdamas solidariau ir aktyviau kovoti už spaudos laisvę visur, ir ypač tokiose valstybėse, kaip Turkija, Rusija, už teisingą, nekorumpuotą žurnalistiką. Jis išreiškė ir didelį susirūpinimą dėl žurnalistų, vykdančių savo profesinę veiklą nužudymo. Prisimenu, kaip mes, Lietuvos žurnalistai, ėjome prie Prancūzijos ambasados ir tylos minute pagerbėme nuo ekstremistų žuvusius prancūzų kolegas. Politinių žurnalistų nužudymo atvejų nemažai būta ir Rusijoje, Turkijoje, Slovakijoje, Kipre, kitur.

Džiugesnė nuotaika buvo bendraujant su į Vilnių atvykusiais latvių ir estų žurnalistais. Abiems pusėms buvo įdomu pasidalyti patyrimu.

Diskusinis su naujais iššūkiais

Suvažiavime įvyko dvi įdomios diskusijos: „Nauji iššūkiai žurnalisto profesijai ir žurnalistų organizacijoms” ir „Žurnalisto vaidmuo ir perspektyvos Lietuvos žiniasklaidos rinkoje”. Jas moderavusiems Dariui Lukoševičiui ir Brigitai Sabaliauskaitei teko gerokai paplušėti.

Kolegos Liutauras Degėsys, Giedrimė Didžiapetrienė, Edmundas Jakilaitis, kiti, kalbėjo apie tai, kas dabar skauda žurnalistams. Buvo aptarti nauji iššūkiai, kylantys žurnalistų darbe – neapykantos sklaida internetinėje žiniasklaidoje, suvaržymai socialinėje žiniasklaidoje, siaurinimas, ribojimas žiniasklaidos priemonių teisės į informaciją, net informacinių šaltinių visiškas blokavimas, konfliktinės situacijos, kurias sukelia įvairūs valdininkai-biurokratai, žurnalistų saugumas ir kitos grėsmės bei iššūkiai. Buvo kalbama ir apie užsakomosios žurnalistikos pragaištingumą, savireguliacijos sistemos žiniasklaidoje tobulinimą ir veiklos plėtrą, kovos su Rusijos agresyvia propaganda svarbą.

Ataskaitinis su ateities vizija

LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus ataskaitinis pranešimas apėmė plačią ir įvairiapusę LŽS veiklą, buvo kalbama ir apie tai, kas dabar trukdo normaliai žurnalistams dirbti, buvo tiesiama ir ateities vizija.

Anot D. Radzevičiaus, LŽS veiklos prioritetais išlieka žurnalistų teisių ir laisvių gynimas, profesinės etikos normų įtvirtinimas praktikoje, žurnalistų kvalifikacijos kėlimas. Siekiant šių tikslų LŽS nuolat stebi, nagrinėja žurnalistikos padėtį Lietuvoje ir kitose šalyse, o esant būtinybei nedelsdama reaguoja, siūlydama savo sprendimus ar vertinimus.

Todėl vienas pagrindinių LŽS uždavinių – laiku reaguoti į bet kurią situaciją, kuri kelia grėsmę LŽS narių ir kitų žurnalistų veiklai, teisiniam statusui ar tiesiogiai grasina žurnalistų galimybėms naudotis savo teisėmis rinkti ir skleisti informaciją. Čia buvo daug nuveikta ruošiant įstatyminę bazę. Buvo suteikta parama Šakių rajono laikraščiui „Valsčius”, kurį norėta nupirkti, Širvintų rajono laikraščiui „Krašto naujienos”, kurį vietos valdžia bandė diskriminuoti. Griežtai pasisakyta prieš Registrų centro norus laisvai neteikti žurnalistams informacijos. Stota ginti visuomeninio transliuotojo LRT nepriklausomumą. LŽS, gindama savo narių teises, padavė į teismą Vyriausybę, kuri atsisakė teikti žurnalistams informaciją.

Pranešėjas kalbėjo ir apie išskirtinį LŽS dėmesį žurnalistų saugumui. Buvo pabrėžta šmeižimo veikų dekriminalizavimo svarba, pristatyta išsami įžeidimo ir šmeižimo veikų dekriminalizavimo Lietuvoje eiga, taip pat privataus kaltinimo bylų, susijusių su šiomis veikomis, proceso ypatumai. Akcentuota šmeižimo ir įžeidimo bylų dekriminalizavimo visoje Europoje būtinybė, pabrėžiant baudžiamųjų bylų dėl įžeidimo ir šmeižimo negatyvų poveikį žodžio ir saviraiškos bei žiniasklaidos laisvei.

Rinkiminis su beveik vienbalsiu balsavimu

Susirinkimas beveik vienbalsiai išrinko Dainių Radzevičių LŽS pirmininku. Manau, kad „Lietuvos aido” skaitytojams įdomu daugiau apie jį sužinoti. D. Radzevičius gimė 1976 m. Vilkaviškyje. Baigė Vilniaus universitete žurnalistiką. Kelis kartus stažavosi Vokietijoje, JAV. Dirbo laikraščiuose korespondentu, televizijoje, radijuje redaktoriumi, laidų vedėju. Nuo 2003 m. - LŽS pirmininkas, nuo 2006 m. ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas. Buvo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybos narys, pirmininkas. Nuo 2011 m. ESBO ekspertas žiniasklaidai. Dėstė žurnalistiką Vilniaus bei Europos humanitariniame universitetuose. 2004 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi. LŽS pirmininku jis išrenkamas jau ketvirtą kadenciją.