Lietuvos verslų iššūkiai: sprendžiant problemas pasigendama kompleksinių sprendimų

Praėjusiais metais Lietuvos verslai stebino rekordiniu naujų įmonių steigimusi. Panaši tendencija numatoma ir 2025 metais. Registrų centro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje įsteigta rekordinis naujų įmonių skaičius – 16 075. Tai rodo, kad verslumo lygis šalyje auga, o smulkusis ir vidutinis verslas sudaro didžiąją dalį naujai įsteigtų įmonių. Nors tendencija atrodo džiuginanti, šioje statistikoje neatsispindi, kiek tokių įmonių „išgyvens“ ir sugebės sėkmingai įsitvirtinti rinkoje.

Siekiant identifikuoti pagrindines problemas ir tendencijas, 2025 m. sausio mėnesį buvo atlikta Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) narių apklausa, kurioje dalyvavo įvairių sektorių įmonės iš visų Lietuvos regionų. Iš viso apklaustos 105 įmonės. Apklausos rezultatai parodė, kad pagrindiniai verslo iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos įmonės, yra susiję su darbo rinkos problemomis, pertekliniu teisiniu reguliavimu, finansavimo trūkumu, eksporto iššūkiais, tvarumo reikalavimais, mokesčių našta ir energijos kainų svyravimais. 

Viena opiausių sričių, kurioje situacija sunkiai keičiasi į gerąją pusę jau daugelį metų, yra darbo rinkos problemos, konkrečiai – darbuotojų trūkumas ir darbo užmokesčio augimas. 

Augantys atlyginimai: vieni investuoja į technologijas, kiti priversti laukti geresnių laikų

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas nuoseklus vidutinio darbo užmokesčio didėjimas. Tai teigiamai veikia šalies gyventojų perkamąją galią bei bendrą ekonominę gerovę, tačiau kartu kelia rimtų iššūkių verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Didėjant darbo užmokesčiui, įmonės susiduria su tiesioginiu kaštų padidėjimu. Tai ypač jaučia sektoriai, kuriuose didelė darbuotojų dalis dirba mažesnės pridėtinės vertės darbus – pvz., gamyba, prekyba ar paslaugos. 

Akmenės rajone, Ventoje, įsikūrusios medinių namų, stoginių, garažų gamintojos UAB „Energy Houses“ savininkas Paulius Klibavičius pastebi, kad kylant minimalioms ir vidutinėms algoms, darbuotojai tampa vis reiklesni tiek dėl atlygio, tiek dėl papildomų naudų, karjeros galimybių ir darbo sąlygų. 

„Atlyginimų problema kuo toliau, tuo labiau ryškėja. Mano nuomone, mūsų teritorijoje paprasti darbuotojai gauna didesnius atlyginimus nei Šiauliuose. Turime labai didelę konkurenciją tarp gamyklų. „Vakarų medienos grupė“ Menčiuose surinko labai daug darbuotojų ir planuoja dar daugiau priimti. Aplinkui veikia dar bent 6 panašią veiklą vykdančios gamyklos“, – apie konkurencinę aplinką pasakoja P. Klibavičius.

Norėdami išlaikyti konkurencingumą, verslai priversti diegti automatizaciją, skaitmenizuoti procesus ir didinti darbo našumą. 

„Per paskutinius 5 metus labai pakėlėme efektyvumą gamyboje, tai matosi ir mūsų finansinėse ataskaitose, apyvartoje. Perkame geresnes stakles, keičiame gamybos išplanavimą“, – sako verslininkas.

Tačiau tokie pokyčiai reikalauja laiko, kompetencijų ir investicijų, kurių ne visos įmonės turi pakankamai.

Viešųjų pirkimų skaitmeninius sprendimus viešojo sektoriaus įmonėms siūlanti UAB „Mano konkursas“ šiuo metu turi 7 darbuotojus. Įmonės vadovas ir įkūrėjas Gintautas Moška pasakoja, kad paslaugos dažniausiai yra teikiamos viešųjų pirkimų būdu, todėl su klientais pasirašomos 2–3 metų trukmės sutartys. Verslininkas sako, kad prieš kelerius metus, vertindamas sutarčių kaštus, negalėjo pagalvoti, jog atlyginimų šuolis bus toks didelis.

„Kadangi sutartys ilgalaikės, pasirašytos prieš kelerius metus, keisti kainos aš jau negaliu. Žinoma, kai senosios baigsis, kitos turės kiek kitokias kainas, bet šiai dienai tai yra mano, kaip vadovo atsakomybė. Nesiimu jokių priemonių darbuotojų atžvilgiu, tikrai nemažinu jų atlyginimų. Tiesiog turime išgyventi kiek įtemptą laikotarpį, kuomet pelno nelabai generuojame, tiesiog išsilaikome patys. Laukiame geresnių laikų, o kai bus naujos sutartys, tikimės finansinio augimo“, – pasakoja G. Moška.

Kadangi įmonės kolektyvas yra nedidelis, vadovas glaudžiai komunikuoja su darbuotojais. G. Moškos nuomone, vadovo atvirumas yra labai svarbus, siekiant užsitarnauti darbuotojų pasitikėjimą ir išlaikyti gerą atmosferą kolektyve, net kai tenka kiek susiveržti diržus. 

Akivaizdu, kad skirtingi verslai taiko skirtingas priemones, siekdami amortizuoti dėl augančių atlyginimų augančius kaštus. Didėjantis darbo užmokestis savaime nėra blogas dalykas, tai – neišvengiama ekonominio vystymosi pasekmė, tačiau verslui tai reiškia būtinybę ieškoti sprendimų. Tiesa, iš darbdavių pasigirsta siūlymų nuosaikiau didinti minimalią mėnesinę algą. Kai kurie verslo atstovai netgi siūlo svarstyti diferencijuotą minimalios algos taikymą atsižvelgiant į regioninius skirtumus.

Darbą siūlo, norinčių dirbti neatsiranda: kodėl verslininkams svyra rankos?

Lietuvos verslas vis dažniau susiduria su iššūkiu, kuris stabdo augimą ir riboja plėtros galimybes – tai kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų trūkumas. Ši problema apima įvairius sektorius. Neretai darbo rinkoje trūksta ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir techninių, profesinių įgūdžių turinčių specialistų – suvirintojų, elektrikų, vairuotojų, slaugytojų ar statybininkų.

Bendrovėje „Energy Houses“ šiuo metu dirba apie 60 darbuotojų. Vadovas P. Klibavičius sako, kad mielai įdarbintų daugiau žmonių, tačiau specialistų, ypač stalių, paieškose kartais jau svyra rankos.

„Per Užimtumo tarnybą žmonių ieškome visus metus. Staliai visada mums reikalingi ir manau, kad visiškai nebėra iš ko rinktis. Vadybininko skelbimas „kabo“ jau gal pusę metų ir nėra norinčių“, –  atsidūsta P. Klibavičius.

Pasak verslininko, tokią situaciją iš dalies lemia ir demografinė padėtis regione: gyventojai sensta, gimstamumas mažėja, jaunimas išvyksta į didmiesčius. 

„Nėra čia tiek gyventojų. Darbuotojų paklausa tik didėja ir didės, nes visi bando plėstis, bet mes tiesiog neturime žmonių“, – apie didžiulį iššūkį veiklos plėtrai pasakoja verslininkas.

Įmonė „Mano konkursas“ šiuo metu kolektyvo plėsti neplanuoja, bet vadovas neslepia – rasti naują komandos narį būtų labai sudėtinga.

„Mūsų įmonėje yra dvi pagrindinės specialistų kryptys: tai viešųjų pirkimų specialistai, kurie turi būti patyrę, puikiai išmanyti viešųjų pirkimų procesus, žinoti teisės aktus ir daug kitų dalykų, o kita kryptis – vadybininko, pardavėjo įgūdžių turintys specialistai. Tai yra pakankamai nišinė sritis, dabartinę mūsų komandą aš būriau pats, surinkau tikrai motyvuotus ir puikius specialistus. Bet jei dabar reikėtų rasti naują komandos narį, tai būtų labai, labai sudėtinga“, – sako verslininkas.

Beda pirštu į ydingą socialinę politiką

Kodėl kone kiekvienas verslo sektorius susiduria su darbuotoju trūkumu, nors bedarbių gretos statistiškai nemažėja arba mažėja labai nežymiai? LPPAR apklausos duomenimis, dauguma darbdavių teigia, kad rinkoje trūksta specialistų, kurių mokymo įstaigos neparuošia arba paruošia nepakankamai gerai.

Verslas pabrėžia, kad egzistuoja dirbti nenorinčių asmenų sluoksnis, kurį skatina socialinės išmokos ir pašalpos. Taip pat matoma problema, kai darbuotojai manipuliuoja bedarbio išmokomis ir fiktyviomis nedarbingumo pažymomis. Tai pastebi ir  G. Moška, kuris teigia, kad dabartinė pašalpų ir išmokų sistema darbo rinkos atžvilgiu yra ydinga.

„Aš nemanau, kad dabartinė socialinė politika bedarbių atžvilgiu yra motyvuojanti. Ypač, jei esi nekvalifikuotas darbuotojas ir uždirbi minimalų atlyginimą, tai galbūt tau naudingiau gauti panašaus dydžio išmokas nieko nedirbant. Kitas dalykas yra vis dar menkai užkardomos galimybės dirbti šešėlyje. Tarkime, žmogus šiuo metu bedarbis, bet jis geba atlikti statybos darbus, todėl gauna Užimtumo tarnybos išmoką, kažkur nelegaliai pasidarbuoja statybose, gauna dar užmokestį vokelyje ir jam gerai. Darbdaviai tikrai ieško įvairių sričių ir kompetencijų žmonių, darbo vietų yra visiems, tačiau pati sistema neskatina žmogaus ieškoti tų galimybių“, – įsitikinęs G. Moška.

Pasigenda kompleksinių sprendimų ir valstybės įsitraukimo

Darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos, trūkumo problema sprendžiama įvairiais lygmenimis – tiek verslo, tiek savivaldybių. Pastarosios aktyviai ieško būdų pritraukti specialistus į savo regionus, taikydamos tikslines paramos priemones. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybė siūlo iki 6 000 eurų išmoką aukštos profesinės kvalifikacijos specialistams, kurie įsidarbina miesto įmonėse, įstaigose ar institucijose. Parama gali būti skiriama dvejų metų būsto nuomos Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ar Šiaulių rajone išlaidoms padengti, įsikūrimo išlaidoms kompensuoti.  

Nors tokios iniciatyvos yra sveikintinos, jos dažnai tampa savotiškomis varžybomis tarp regionų, kuris sugebės pritraukti daugiau specialistų. Pasak Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinės direktorės Editos Grigaliauskienės, problemą reikia spręsti kompleksiškai.

„Mūsų požiūriu, reikia iš esmės keisti nedarbo išmokų sistemą, nes dabartinės nedarbo išmokos neskatina ieškoti darbo. Turėtų būti pirma darbas, o tik po to išmokos. O dabar mes net devynis mėnesius mokame išmokas ir po metų žmogus vėl gali grįžti į Užimtumo tarnybą ir vėl gauti tą pačią išmoką. Klausimų kelia ir jaunimo profesinis orientavimas. Ar tikrai šioje srityje padarome viską iki galo gerai? Juk sėkmingai karjerai neužtenka žinoti, ko noriu ir ką sugebu. Jaunam žmogui dar reikia padėti susivokti, ko reikia darbo rinkai, ir ne tik dabar, bet kas turės paklausą po ketverių ar penkerių metų“, – įsitikinusi E. Grigaliauskienė.

Verslininkai pripažįsta, kad ateities planų turi ir nuoširdžiai nori prisidėti prie šalies ekonomikos augimo bei klestėjimo, bet kartais atsitrenkia it į sieną dėl valstybės lygmeniu priimamų sprendimų verslo atžvilgiu. Pavyzdžiui, P. Klibavičius teigia, kad iš valstybės institucijų pasigenda elementarios finansinės pagalbos.

„Norėtume dar plėstis ir didinti efektyvumą, bet savo turimus resursus jau tikrai išnaudojome. Tolimesnis efektyvumo didinimas reikalauja labai daug pinigų. Pavyzdžiui, naujos staklės kainuoja nuo 500 tūkst. iki milijono eurų. Dar reiktų patalpas didinti, bent kokiais 4000 kvadratinių metrų, tai vėlgi apie 2 milijonus kainuoja. Per paskutinius 5 metus nemačiau jokios pagalbos mūsų veiklai“, – sako verslininkas.

Tuo tarpu G. Moška, kalbėdamas apie valstybės įsitraukimą, labiausiai pasigenda pastovumo. Jis teigia, kad nuolatinės reformos ir nežinia labai vargina.

„Nėra paprasto, elementaraus išsigryninimo. Kiekviena nauja Vyriausybė ateina su savo reformomis, su savo matymu, bet tos idėjos neretai būna nei iki galo išdiskutuotos, nei apgalvotos. Kartais per daug skubama įvesti naujoves, kai pamatoma, kad čia nieko gero neduoda, tvarkos vėl atšaukiamos. Tai gal reikėtų pirmiausiai šimtu procentų viską įsivertinti ir tik tada įvesti kažkokią reformą, o ne lėkti stačia galva taip tik sukeliant chaosą“, – svarsto G. Moška.

Valdžios sprendimai nepadeda verslui

Verslo atstovai ne tik pasigenda realios paramos, bet ir susiduria su valdžios iniciatyvomis, kurios gali dar labiau padidinti mokestinę naštą. Verslas nuogąstauja, kad svarstomi Gyventojų pajamų mokesčio bei Pelno mokesčio įstatymų pakeitimai yra žalingi tiek ekonomikai, tiek šalies konkurencingumui.  

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), progresinių GPM tarifų taikymas visoms pajamoms, įskaitant kapitalo prieaugį, reikštų vieną didžiausių mokesčių tarifų Europoje – net 32 proc., viršijantį Švedijos, Austrijos ar Vokietijos lygius. Pelno mokesčio pokyčiai taip pat grėsmingi. Planuojamas bendros mokesčių naštos augimas iki beveik 30 proc., kai pelnas apmokestinamas tiek įmonėje, tiek vėliau dividendų pavidalu, dar labiau mažintų Lietuvos konkurencingumą. 

Darbo jėgos trūkumas, socialinės sistemos nelankstumas, perteklinis reguliavimas bei nepamatuoti mokestiniai sprendimai signalizuoja, kad reikalingas ne pavienių priemonių taikymas, o nuoseklus ir ilgalaikis kompleksinių sprendimų planas.

„Verslas nėra valstybės priešas, jis kuria darbo vietas, moka mokesčius ir prisideda prie visuomenės gerovės. Todėl ypač svarbu, kad sprendimai būtų priimami įsiklausant į verslo balsą. Siekiame būti tiltu, kuris padeda šiam balsui pasiekti sprendimų priėmėjus“, – sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Edita Grigaliauskienė.

Reklama