Lietuvos verslo istorijos šimtmetis: Šiauliuose atidaryta unikali paroda

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (LPPAR) – viena seniausių verslo asociacijų Lietuvoje. Savo veiklą pradėjusi dar tarpukariu, šiandien ši sistema jungia Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Rūmai atstovauja savo narių verslo interesams, reaguoja į ekonominius ir socialinius pokyčius bei siekia gerinti verslo aplinką, prisidėdami prie šalies ekonomikos ir visuomenės gerovės augimo.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir jų vienijama verslo bendruomenė mini ypatingą jubiliejų – veiklos šimtmetį. Šiai progai skirta istorinė fotografijų paroda, vasarį atidaryta Seime, o dabar pristatoma ir Šiauliuose. Iki kovo 31 dienos parodą galima aplankyti Šiaulių prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ antrame aukšte.

„Minėdami rūmų veiklos sukaktį, turime unikalią progą pažvelgti į Lietuvos verslo istorijos šimtmetį, prisiminti reikšmingiausius to meto įvykius ir dar kartą įsitikinti verslo svarba Lietuvos augimui ir vystymuisi. Verslas yra kiekvienos šalies „gyvybinė arterija“, nusakanti šalies sveikatos būklę ir jos gyventojų gerovės lygį. Taip buvo prieš šimtmetį, taip yra ir šiomis dienomis“, – sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų (ŠPPAR) prezidentas Vytis Lembutis.

Šiauliai – pramonės miestas, formavęs verslo kultūrą

Unikalioje fotografijų kolekcijoje pristatomi kadrai iš tarpukario laikų, atskleidžiantys rūmų veiklos istoriją, jų reikšmę Lietuvos ekonomikai bei verslo plėtros indėlį. Nuotraukose įamžinti tuo metu veikę rūmai ir jų narės – pramonės įmonės, formavusios šalies ūkį.

Šiauliai nuo seno garsėja giliomis verslo tradicijomis ir stipria pramone, todėl yra neatsiejama Lietuvos ekonomikos istorijos dalis. Parodos lankytojai turi galimybę pamatyti mūsų miesto raidą žyminčias istorines fotografijas, kurios pasakoja apie verslo įmonių augimą, jų įtaką regiono ekonomikai.

Viena žymiausių fotografijų – saldainių fabriko „Rūta“ istorinė akimirka, liudijanti apie vieną iš ryškiausių Šiaulių verslo sėkmės istorijų. Ji prasidėjo 1913 metais, kai Antanas Gricevičius, būdamas 36 metų, nedideliame name įrengė karamelės virimo katilą. Pirmieji darbuotojai buvo patys savininkai – A. Gricevičius kartu su žmona Juzefa. To meto Lietuvoje daugumą verslo įmonių valdė kitataučiai, todėl A. Gricevičius, siekdamas pabrėžti savo dirbtuvių lietuviškumą, pavadino jas tautinio augalo vardu „Rūta“. 1915-aisiais fabrike dirbo 60 darbuotojų, o tarpukariu ir 160.

Ne mažiau svarbus ir Chaimo Frenkelio fabriko darbuotojų paveikslas, darytas tarpukariu, prezidento apsilankymo metu. Šis odų fabrikas buvo vienas svarbiausių Šiaulių pramonės verslų, turėjusių reikšmingą poveikį regiono ekonomikai.

Lietuvos verslo bendruomenės kelias per praėjusį šimtmetį

Prieš 100 metų, 1924 m. gruodžio 19 dieną, Lietuvos Seimas priėmė Prekybos ir pramonės rūmų įstatymą, tapusį pamatiniu šalies verslo atstovavimo pagrindu. 1925 m. Kaune atidaryti pirmieji Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai. Tarpukariu rūmai aktyviai veikė plėtodami prekybą, pramonę ir kitus verslus. Deja, 1940 m. okupacinė sovietų valdžia rūmus likvidavo.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. buvo atkurti ir Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai. Šiaulių regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai pradėjo veikti 1991 metų vasarą. Nuo 1995 m. lapkričio 14 d. pagal Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą regioniniai prekybos ir pramonės rūmai buvo pertvarkyti į penkis atskirus Prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Dabartiniai Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai (ŠPPAR) įregistruoti Ekonomikos ministerijoje 1996 m. kovo 21 d.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai šiandien vienija daugiau nei 320 narių ir atstovauja jų interesams. Tai aktyvi ir į verslo augimą orientuota bendruomenė, padedanti įmonėms stiprinti konkurencingumą, plėsti eksporto galimybes, gilinti žinias bei kurti ryšius tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Daugiau informacijos norintiems prisijungti: www.rumai.lt.