Lietuvos verslas ragina stabdyti žalingą mokesčių reformą: ji žlugdys ekonomiką, prarasime investicijas ir darbo vietas

Lietuvos verslo bendruomenė, atstovaujama net 121 asociacijos, kreipėsi į Finansų ministeriją ir valdančiosios koalicijos lyderius ragindama stabdyti valstybei žalingą mokesčių reformą. Anot verslo, esamų mokesčių didinimas bei naujų įvedimas padarys ilgalaikę ir sunkiai atitaisomą žalą šalies ekonomikai, stabdys investicijas, skatins kapitalo ir talentų pasitraukimą bei mažins gyventojų ir biudžeto pajamas. Visa tai lems mažesnį ekonomikos augimą ir blogins valstybės galimybes finansuoti gynybą, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Mokesčių reformos įstatymų paketas šiuo metu yra pateiktas viešai konsultacijai. Savo kreipimesi, kurį pasirašė rekordinis asociacijų kiekis, raginama nežlugdyti Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvų ir ieškoti alternatyvių sprendimų gynybai finansuoti.

Kasmet didinamas pelno mokestis atbaidys investicijas

Verslo bendruomenė pabrėžia, kad per dvejus metus siūlomas standartinio pelno mokesčio padidinimas 13,3 proc. punkto (iki 17 proc. 2026 m.) neigiamai paveiks mokestinės aplinkos prognozuojamumą ir pakenks investiciniam klimatui šalyje, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Nors nominalus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje išlieka vienas žemiausių regione, efektyvaus apmokestinimo požiūriu Lietuva atsilieka nuo kaimynų Latvijos ir Estijos, kur taikomas paskirstyto pelno apmokestinimo modelis.

Lietuvoje pelno paskirstymas apmokestinamas dvigubai – tiek įmonės lygiu (šiuo metu 16 proc. pelno mokestis), tiek akcininkų lygiu (15 proc. GPM nuo dividendų), dėl to efektyvus pelno apmokestinimo tarifas pasiekia 28,6 proc., o padidinus pelno mokestį siektų 29,5 proc.

Asociacijų teigimu, pelno mokesčio didinimas siųstų neigiamą žinutę investuotojams, ypač po to, kai užsienio investicijų pritraukimas reikšmingai sulėtėjo nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Papildoma pajamų suma į biudžetą gali būti menkesnė nei planuojama, o ilgalaikė žala investicinei aplinkai – reikšminga.

GPM didinimas naikins gerai apmokamas darbo vietas

Asociacijos nepritaria ir siūlomiems gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, numatantiems naujų progresinių tarifų įvedimą ir jų taikymą visoms asmens pajamoms.

Argumentuojama, kad Lietuvos biudžeto pajamos iš GPM jau dabar viršija OECD vidurkį, o kvalifikuotos darbo jėgos mobilumas ir kitų šalių pastangos pritraukti talentus mokestinėmis lengvatomis apsunkintų Lietuvos galimybes konkuruoti.

„Siūlomi pakeitimai drastiškai padidintų mokestinę naštą net ir nereguliarių pajamų atveju, pavyzdžiui, parduodant brangesnį turtą ar verslą, ir suduotų smūgį investicijų pritraukimui bei startuolių ekosistemos konkurencingumui“, – akcentuojama asociacijų pasirašytame rašte.

Taip pat teigiama, kad progresinis GPM ir individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių gali reikšmingai pakenkti regionų smulkiajam verslui, savarankiškai veiklai ir privačiai iniciatyvai, paskatinti šešėlinę ekonomiką ir sumažinti ekonomikos produktyvumą.

Verslo bendruomenės teigimu, pasaulinė praktika rodo, kad individuali veikla apmokestinama mažiau nei darbo santykiai, taip siekiant skatinti asmeninę atsakomybę ir verslumą.

Išaugs eilės pas gydytojus

Planai naikinti GPM lengvatą savanoriškam sveikatos draudimui taip pat verslo sulaukė kritikos. Asociacijų teigimu, ši lengvata yra svarbi darbuotojų motyvavimo priemonė, o jos panaikinimas didintų darbo vietų kainą arba lėšos motyvacijai būtų perskirstomos, dėl ko labiausiai nukentėtų darbuotojai.

„Neigiamas poveikis būtų juntamas ir sveikatos apsaugos sistemoje, nes esama sistema, susidedanti iš valstybinių ir savanoriškojo draudimo paslaugų, padeda subalansuoti pacientų srautą ir darbuotojų krūvį. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, padidėtų našta valstybinio draudimo sistemai, o tai reikštų ilgesnes eiles ir prastesnį sveikatos paslaugų prieinamumą visiems“, – kreipimesi pažymėjo verslo bendruomenė.

Nauji mokesčiai – ne laiku ir ne vietoje

Kritikos sulaukė ir naujų mokesčių – saldintų gėrimų bei draudimo įmokų – įvedimas.

Saldintų gėrimų mokestis, anot asociacijų, labiausiai paliestų mažas pajamas turinčius gyventojus, o jo poveikis sveikatai būtų minimalus, nes Lietuva yra viena mažiausiai saldintų gėrimų suvartojančių šalių ES. Be to, mokestis apimtų ir produktus be pridėtinio cukraus, pavyzdžiui, sultis, o administracinė našta būtų didelė, kaip rodo Estijos pavyzdys, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Nepritariama ir siūlymui įvesti 10 proc. dydžio vadinamąjį saugumo įnašą visoms ne gyvybės draudimo įmokoms, išskyrus privalomąjį transporto priemonių draudimą fiziniams asmenims.

Draudimo įmokų apmokestinimą asociacijos vadina nesąžiningu ir diskriminaciniu, nes jis brangintų draudimo paslaugas, mažintų draudimo prieinamumą ir didintų riziką, kad nelaimių atveju verslai ir gyventojai negalės atsigauti po patirtų nuostolių. Tai ypač paveiktų transporto ir žemės ūkio sektorius, kuriems draudimas yra būtinas veiklos tęstinumui.

„Kadangi daugiau nei pusė draudimo paslaugų Lietuvoje skirta verslui, šis įnašas taptų dar vienu verslo mokesčiu, itin paveikiančiu transporto ir žemės ūkio sektorius. Mažinant paskatas draustis, asmenys ir verslai dažniau susidurtų su bankroto rizika, negalėdami padengti patirtų nuostolių“, – teigiama rašte.

Verslo bendruomenės nuomone, gynybos finansavimas turi būti grindžiamas visuotinumo principu, todėl ji nepritaria mokestinės naštos didinimui atskiriems verslo sektoriams.

„Valstybės fiskalinė politika turi būti strateginė, o ne grįsta trumpalaike biudžeto surinkimo logika. Sprendimai, darantys ilgalaikį poveikį investicijų klimatui, užimtumui ir verslo motyvacijai, negali būti priimami skubotai, ignoruojant ekonominę tikrovę“, – teigiama Vyriausybei adresuotame rašte.

Verslo asociacijos kviečia stabdyti Lietuvai žalingą mokesčių reformą ir bendradarbiauti ieškant būdų didinti tiek gyventojų, tiek biudžeto pajamas.