Lietuvos tėvų forumas: Lietuva - ne Šiaurės Korėja, kad valdininkai spręstų, ką valgys vaikai

Visoje Europoje mokymo įstaigos persiorientuoja į sveikesnio, vietos ūkininkų užauginto maisto tiekimą vaikams. Kaip to pasiekti Lietuvoje, antradienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) ugdymo įstaigų ir savivaldybių švietimo skyrių atstovai, tėvai bei maisto produktų tiekėjai kalbėjo konferencijoje „Kuo maitinsime savo vaikus?„

Pagrindinė problema, kurią akcentavo Lietuvos tėvų forumo atstovas Darius Trečiakauskas, kad ne tėvai, kurie moka už vaikų maistą, o savivaldybės sprendžia, kaip maistas bus tiekiamas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir mokykloms.

„Tikiuosi, Lietuva nėra Šiaurės Korėja, kur savivaldybės tarnautojas gali pasakyti, iš ko, už kiek ir kokius produktus pirkti vaikams, kurie valgo mokyklose ir darželiuose. Tėvai moka už maistą, o kažkas jiems reguliuoja, ką valgys vaikai“, - sakė D. Trečiakauskas.

Vilniuje maisto tiekimas į mokyklas ir darželius organizuojamas centralizuotai. „Buvo paskelbti viešieji pirkimai, kuriuos laimėjo viena iš įmonių, visada laiminti tokius konkursus. Kaune darželiai turi galimybę maistą tiektis tiesiogiai - patys spręsti, iš ko ir kokius produktus pirkti. Kaip parodė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimai, per tą patį laikotarpį Vilniuje buvo nustatyti 29 maisto kokybės pažeidimai ar neatitikimai, o Kaune - tik 3. Skirtumas - ne 10 proc., o 10 kartų“, - pateikė pavyzdį D. Trečiakauskas. Pasak jo, ten, kur tėvai dalyvauja priimant sprendimus, rezultatas - 10 kartų geresnis.

Konferencijoje specialistai diskutavo, kaip ekologiškas, sveikas ir vertingas maistas galėtų pasiekti mokyklas ir darželius. Pasak Lietuvos tėvų forumo atstovo, apie tai Lietuvoje kalbama jau ketvirtį amžiaus, o atsakymas - labai paprastas. „Jeigu leisime žmonėms, kurie moka už savo vaikų maistą, yra sąmoningi ir atsakingi, priimti sprendimus, kokius produktus pirkti vaikams, turėsime patį optimaliausią rezultatą. Tėvai, kurie moka už maistą, turi groti pirmuoju smuiku, sprendžiant klausimą, kiek išleisti pinigų vaikų maitinimui ugdymo įstaigose ir ką už tuos pinigus pirkti“, - sakė D. Trečiakauskas.

Konferencijoje specialistai išgirdo pavyzdžių, kaip galima būtų pereiti prie tvaraus maisto produktų tiekimo. Akcentuota, kad vietos ūkininkai gali tinkamai aprūpinti mokymo įstaigas kokybišku maistu.

Danijos modelį pranešime „Vietos produktų tiekimas 90 proc. viešojo maitinimo įstaigų: kaip ir kodėl to siekti?“ pristatė Kopenhagos savivaldybės konsultantė, dalyvavusi maitinimo sistemos ugdymo įstaigose pertvarkoje, Astrida Dahl (Astrid Dahl). Sėkmingu ekologiško vaikų maitinimo mokykloje pavyzdžiu pasidalijo Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ direktorė Evelina Stankevičienė.

Ką daryti, kad ant vaikų stalo būtų kokybiški, ekologiški ir sveikatai palankūs maisto produktai, kalbėjo viešosios įstaigos „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė, Viešųjų pirkimo tarnybos direktorė Diana Vilytė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis ir kiti.

„Kuo trumpesnė ir paprastesnė mitybos grandinė, tuo didesnė tikimybė, kad, dėdami produktą į burną, darote savo organizmui gera, o ne bloga. Šia paprasta taisykle turėtų vadovautis ūkininkai, gamintojai, įstatymų leidėjai, valdininkai ir, žinoma, vartotojai“, - pristatydamas idėją Lietuvai - trumpąsias maisto grandines - teigė įmonės „Mėta“ vadovas Mindaugas Vyskupaitis.

Pasak jo, galime kiek tik nori kalbėti apie jaunųjų visuomenės narių pratinimą prie sveikos mitybos, tačiau realybė yra tokia, kad Lietuvoje visaverčių maisto produktų pasiūla šiandien yra ribota.

„Sveika produkcija užgimsta dėl idealistiškai nusiteikusių ūkininkų ir gamintojų. Tačiau, kadangi šie dažniausiai veikia pavieniui ir nėra išvystę efektyvių veiklos modelių, sveika produkcija šiandien yra neprieinama trims iš penkių lietuvių. Kad situacija pasikeistų iš esmės, turime nedelsdami pradėti investuoti į trumpąsias maisto grandines, kurdami paskatas augintojų bendradarbiavimui“, - įsitikinęs idėjos Lietuvai autorius.

ELTA