„Po vienu stogu melsis dvi parapijos: ukrainiečių bendruomenė ir lietuvių bendruomenė. Pavadinimas yra Vilniaus Šv. Paraskevės parapija. Tai gražus gestas. Pirma liturgija, pirmos pamaldos vyks šį sekmadienį“, – spaudos konferencijoje pranešė M. Jakubovskaja.
Lietuvos stačiatikių vyskupijos atstovė spaudai taip pat pažymėjo, kad ukrainiečiams skirtose mišiose patriarcho Kirilo vardas nebus minimas.
„Mūsų metropolito Inokentijaus leidimu ir palaiminimu vyksta pamaldos, kurios vyksta ukrainiečių kalba, jos vyksta be patriarcho Kirilo minėjimo. (...) Manome, kad tai yra reikalinga, manome, kad tai yra savalaikis sprendimas“, – informavo ji.
Visgi M. Jakubovskaja pripažįsta, kad visose kitose parapijose bus ir toliau minimas Maskvos patriarcho Kirilo vardas.
„Vyksta pamaldos, kur yra minimas patriarchas Kirilas. Mūsų bažnyčia negali veikti kažkaip autonomiškai, pasiskelbti save nepriklausoma. Mums labai svarbu kanoninė tvarka ir mes darome viską, kad gautume tą galimybę“, – akcentavo Lietuvos stačiatikių vyskupijos atstovė.
Jai antrino ir po karo pradžios iš Ukrainos į Lietuvą atvykęs stačiatikių kunigas Andijus Nesvitaila.
„Kur laikau mišias ukrainiečiams, ten neminiu patriarcho Kirilo, kur vedu mišias kaip Vilniaus (...) tarnas, ten miniu“, – spaudos konferencijos metu sakė A. Nesvitaila.
M. Jakubovskaja taip pat akcentavo nesutinkanti su kritika viešojoje erdvėje, kad Lietuvos stačiatikių vyskupija neatsiribojo nuo patriarcho Kirilo pasisakymų.
„Lietuvos stačiatikių arkivyskupija visais įmanomais lygmenimis išreiškė savo nesutikimą ir nepritarimą būtent patriarcho Kirilo žodžiams bei karui ir bet kokiai agresijai. Tai buvo pareikšta visais lygmenimis“, – akcentavo Lietuvos stačiatikių vyskupijos atstovė, pabrėždama, kad šiuo metu vyskupija siekia savavaldės bažnyčios statuso.
Planų Lietuvoje steigti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą – nekomentuoja
Visgi M. Jakubovskaja, paklausta, kaip Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių vyskupija vertina planus Lietuvoje įsteigti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą, nuo vertinimo susilaikė.
„Komentuoti, ko gero, dar nėra ko. Kiek mums žinoma, kad Konstantinopolio patriarchato egzarchatas ar kažkokia juridinė struktūra nėra dar įkurta, todėl komentuoti kol kas nėra ko“, – spaudos konferencijos metu teigė Lietuvos stačiatikių vyskupijos atstovė.
„Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, jo šventenybė, kaip jūs teigėte, atvyko čia Lietuvos Vyriausybės kvietimu, susitarimu ir kažkokie tų šalių susitarimai ir sprendimai, kol kas niekaip juridiškai neįteisinti, nėra komentuojami mūsų bažnyčios šiuo metu“ , – taip pat pažymėjo ji.
Lietuvos stačiatikių bažnyčios atstovė taip pat tikino nenorinti reaguoti ir į Maskvos patriarchato sprendimu iš kunigų luomo pašalintų, o po to Konstantinopolio patriarcho sprendimu į tarnystę sugrąžintų kunigų pasisakymų viešojoje erdvėje.
„Tie minėti kunigai yra buvę Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos klero nariai, šiuo metu jie yra mūsų bažnyčios pasauliečiai, todėl kažkokius jų veiksmus komentuoti atskirai, kaip pasauliečių veiksmus, bažnyčia nesiima“, – pabrėžė M. Jakubovskaja.
ELTA primena, kad pernai Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė savo vadovybės nemalonės.
Šie kunigai vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu po pastarųjų kritikos Maskvos patriarchui Kirilui, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t.t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai sulaukė tokių nuobaudų.
Tuo metu vasario mėnesį Visuotinis Konstantinopolio patriarchatas oficialiai paskelbė, kad buvo peržiūrėtos Maskvos patriarchato iš kunigų luomo pašalintų Lietuvos kunigų Vladimiro Seliavko, Vitalijaus Mockaus, Vitalio Dauparo, Gintaro Sungailos ir Georgijaus Ananjevo pateiktos apeliacijos.
„Ortodoksų Bažnyčioje egzistuoja teisė apskųsti vietinio patriarcho sprendimą aukščiausiai apeliacinei instancijai – Visuotiniam patriarchatui. Kunigai iš Lietuvos pasinaudojo šia teise ir pateikė apeliaciją Visuotiniam patriarchatui, kuri buvo nagrinėjama ir galiausiai patenkinta“, – skelbta Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centro interneto svetainėje.
Tačiau savo ruožtu Lietuvos stačiatikių arkivyskupija pareiškė, kad nepripažįsta Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti į kunigų luomą penkis iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus.
„Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija nepripažįsta šio sprendimo. Pašalinimas iš kunigų yra ne drausminė nuobauda, o mistinis aktas, jis yra galutinis ir neatšaukiamas. Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai pašalinti iš dvasininkų negali atgauti šio statuso. Jie taip pat negali būti iš naujo įšventinti į dvasininkus“, – pranešime žiniasklaidai skelbia Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra uždraudusi į Lietuvą atvykti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje palaikančiam Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui. Tokį ministerijos sprendimą lėmė tai, kad Kirilas savo pasisakymais neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir parėmė agresyvius Rusijos veiksmus.
Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų, ne kartą viešai teigiamai pasisakiusių apie vykdomą Rusijos agresiją.
etaplius TV
0
