Lietuvos Seimas pasisakė dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO

Lietuvos Seimas sveikina Suomijos ir Švedijos parlamentines diskusijas dėl galimo stojimo į NATO ir kviečia šias šalis pasinaudoti savo suvereniomis teisėmis teikti paraiškas dėl narystės NATO.

Tai sakoma antradienį Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės siekio tapti NATO narėmis“. Už šį dokumentą, kurį pateikė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė, vienbalsiai balsavo 88 Seimo nariai.

„Mes puikiai suprantame Baltijos regiono saugumo situacijos kompleksiškumą, NATO plėtros svarbą apskritai ir NATO plėtros mūsų artimoje kaimynystėje svarbą. Todėl mūsų Šiaurės kaimynių visuomenėse vykstančios diskusijos dėl jų valstybių narystės Šiaurės Atlanto aljanse mums, Lietuvai, yra ypatingos svarbos. Juk suomiai ir švedai kalba ne tik apie savo saugumą, jie kalba apie mūsų – Baltijos regiono – saugumą“, – pristatydama dokumento projektą, sakė L. Andrikienė.

Ji neabejoja, kad abiejų valstybių parlamentai įsiklausys į piliečių balsą.

„Neverta stebėtis, kad po istorinės vasario 24-osios Suomijoje ir Švedijoje visuomenės parama narystei NATO pasiekė neregėtų aukštumų: pastarosiomis dienomis 76 proc. suomių pasisako už jų valstybės narystę NATO, panaši situacija yra Švedijoje. Neabejoju, kad abiejų valstybių parlamentai įsiklausys į piliečių balsą, jų nuomonę ir artimiausiomis dienomis priims atitinkamus sprendimus“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė.

Ji pažymėjo, kad Seimo rezoliucijos tikslas – pareikšti, kad Suomija ir Švedija yra laukiamos NATO ir kad niekas, jokia kita valstybė, negali kvestionuoti ar vetuoti jų laisvo apsisprendimo dėl įsijungimo į šį gynybinį aljansą.

„Šia rezoliucija mes pasakome ir tai, kad suprantame ir savo užduotis, siekiant NATO plėtros. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad Šiaurės Atlanto sutarties protokolai dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo mūsų Seime būtų ratifikuoti sklandžiai ir greitai, kad po Madrido NATO viršūnių susitikime priimto formalaus sprendimo protokolų ratifikavimas visose NATO valstybėse narėse įvyktų sėkmingai“, – sakė L. Andrikienė.

Rezoliuciją priėmęs Lietuvos Seimas tikisi, kad, Suomijai ir Švedijai nusprendus jungtis prie NATO, o Šiaurės Atlanto Tarybai pritarus kvietimui, stojimo procesas bei Šiaurės Atlanto sutarties protokolų dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo ratifikavimas NATO valstybių narių parlamentuose vyks sklandžiai ir greitai. Seimas reiškia ryžtą užtikrinti sklandų šių protokolų ratifikavimo Lietuvos Respublikos Seime procesą.

„Nė viena trečioji šalis jokia forma neturi teisės vetuoti Suomijos, Švedijos ir bet kurių kitų Europos valstybių, atitinkančių Šiaurės Atlanto sutarties kriterijus, laisvu apsisprendimu išreikštos valios siekti narystės NATO“, – priimtame dokumente pabrėžia Seimas.

Rezoliuciją priėmę parlamentarai pažymi, kad, „dėl Rusijos ir Baltarusijos karo prieš Ukrainą bei Baltarusijos savarankiškumo praradimo pasikeitus saugumo situacijai Baltijos regione, Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie gynybinio Aljanso reikšmingai padidintų šių ir kitų regiono valstybių bei viso Aljanso saugumą ir apginamumą“.

Lietuvos Seimas yra įsitikinęs, kad  Suomija ir Švedija atitinka visus valstybių narystei NATO keliamus politinius, karinius ir kitus reikalavimus ir yra pajėgios vykdyti iš narystės NATO kylančius įsipareigojimus.