Lietuvos savivaldybių indeksas: Vilnius tarp didžiųjų šalies miestų pirmas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Šiemet Vilnius tarp šešių didžiųjų miestų užėmė 1 poziciją.

Vilniaus miesto savivaldybė didžiųjų savivaldybių indekse (66 balai iš 100) aplenkė Klaipėdą. Tarp geriausiai įvertintų sričių – „Komunalinės paslaugos“, „Transportas“, „Švietimas“, „Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Investicijos ir plėtra“ bei „Administracija”.

Mažiau nei vidutiniškai balų surinko „Mokesčių“ sritis.Sostinė yra tiesioginių užsienio investicijų (TUI) traukos centras, pagal šį ro-diklį vis labiau tolstantis nuo kitų didžiųjų miestų. 2017 m. vienam gyventojui teko net 18 190 eurų tiesioginių užsienio investicijų (didžiųjų savivaldybių vidurkis – 5 722 eurai). Pažvelgus į materialinių investicijų vertę, tenkantį vienam gyventojui, sostinėje jų taip pat daugiausiai – 4 422 eurai (didžiųjų savivaldybių vidurkis – 2 810 eurai), tačiau jų nuo 2016 iki 2017 m. padaugėjo tik 6 eurais žmogui – mažiausiai iš didžiųjų savivaldybių (vidutinis* augimas siekė 238 eurus). Vilniuje palyginus aukšti verslo aktyvumo rodikliai. Tūkstančiui gyventojų teko daugiausiai veikiančių ūkio subjektų (65,5, palyginti su 46,1 didžiųjų savivaldybių vidurkiu), išduotų ir pratęstų verslo liudijimų (49,2 palyginti su 41,8). Išduotų statybos leidimų tūkstančiui gyventojų teko 4,5 (vidutiniškai – 3,8). Jų daugiau (4,6) buvo tik Kaune.

Tai skatino gyventojus vykti į sostinę – 2018 m. grynoji imigracija siekė 0,6 proc.Tai, kad sostinė yra investicijų ir verslo centras, rodo geresni nei kitose savivaldybėse socialinės paramos rodikliai: būsto šildymo kompensacijas gavo tik 2,6 proc. gyventojų (vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 5,1 proc.) – mažiausiai tarp didžiųjų savivaldybių. Socialines pašalpos skirtos 1 proc. gyventojų (viduti-niškai didžiosios savivaldybėse – 1,6 proc.).

Deja, užimtumo rodikliai prastėjo. Nors 2018 m. nedarbo lygis siekė 7,1 proc. ir buvo mažesnis už vidutinį didžiosiose savivaldybėse (7,6 proc.), jis 1 proc. p. augo (vidurkis – 0,7 proc. p.). Ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių (20,3 proc.) buvo šiek tiek didesnė nei vidutiniškai (19,2 proc.). Jų dalis išaugo net 2,2 proc. p. – daugiausiai išdidžiųjų savivaldybių (vidurkis – 0,1 proc. p.).

Sostinės biudžeto skolos lygis vis dar išliko pats didžiausias, siekęs 56 proc. pajamų (vidutinė skola didžiose savivaldybėse siekė 25,5 proc.). Tačiau puiku, kad skola mažėjo sparčiausiai – 23,3 proc. p., palyginti su 9,4 proc. p. vidurkiu. „Biudžeto” srities vertinimas būtų geresnis, jei savivaldybėje paslaugas pirktų konkurencinėmis sąlygomis, nes per pastaruosius dvejus metus Vilniuje sudarytų vidaus sandorių vertė išaugo 3,5 karto nuo 35 iki 127 mln. eurų.

Daugiau vidaus sandorių buvo sudaryta tik Kaune. Prie prastesnio nei vidutinio „Mokesčių” srities vertinimo prisidėjo tai, kad vi-dutinė verslo liudijimų kaina sostinėje buvo pati aukščiausia – siekė 560 eurų (di-džiųjų savivaldybių vidurkis – 272 eurai).

Pagrindinis nekilnojamo turto tarifas taip pat buvo tarp aukščiausių ir siekė 1 proc., kai Šiauliuose – 0,7 proc., Panevėžyje ir Klaipėdoje – 0,8 proc. Gerai vertinama tai, kad vidutinis žemės mokesčio tarifas buvo mažesnis nei kitose savivaldybėse tesiekęs 0,11 proc. (vidurkis – 0,39 proc.). Sostinės valdžia galėtų sumažinti mokestinę naštą savarankiškai dirban-tiems asmenims – tai gali prisidėti prie nedarbo lygio augimo sustabdymo ar net sumažinimo, geresnių ekonominio aktyvumo rodiklių. Taip pat vertėtų peržiūrėti nekilnojamo turto apmokestinimą, atkreipti dėmesį į vis didėjantį vidaus sandoriams skiriamą lėšų kiekį.

Daugiau informacijos apie savo savivaldybę rasite čia.