Lietuvos savivaldybių indeksas: Kauno rajonas išliko aukštoje antrojoje pozicijoje

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Kauno rajono savivaldybė (70 balų iš 100) užima tą pačią antrą vietą kaip ir praėjusiais metais. Aukštą poziciją užtikrino puikus „Transporto” srities įvertinimas. „Komunalinio ūkio”, „Sveikatos ir socialinės rūpybos”, „Investicijų ir plėtros”, „Mokesčių”, „Turto valdymo” sritys taip pat pateko į geriausiai įvertintų dešimtuką.

Kauno r. ekonominis potencialas auga. Išnaudojami šalia esančio didmiesčio teikiami privalumai, pastaraisiais metais pasiektas proveržis į laisvąją ekonominę zoną pritraukiant reikšmingus stambius investuotojus.

2017 m. vienam gyventojui teko 3 181 euras materialinių investicijų (vidurkis – 1 423 eurai) ir 1 519 eurų tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 1 251 euras). Ekonominį aktyvumą atspindėjo didesnis nei vidutinis veikiančių ūkio subjektų skaičius. Tūkstančiui gyventojų teko 30,6 veikiančių ūkio subjektų, palyginti su 23,7 vidurkiu.

Savivaldybėje gyventojų daugėjo, o grynoji migracija siekė 2,4 proc. Išduotų statybos leidimų skaičius buvo vienas aukščiausių – 12,96/1000/gyv. (daugiau išduota tik Klaipėdos r., Neringos, Palangos m. ir Vilniaus m. savivaldybėse). Aukštesnį balą šioje srityje sutrukdė pasiekti žemesnis (39,1/1000/gyv.) nei vidutinis (41/1000/gyv.) verslo liudijimų skaičius.

Tiek verslo liudijimų, tiek statybos leidimų buvo išduota mažiau nei prieš metus. Be ekonominių rodiklių geriau atrodė ir socialiniai. Kauno r. nedarbo lygis siekė 7,4 proc. (vidurkis – 9,7 proc.), ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių sudarė 20,6 proc. (vidurkis – 28,6 proc.).

Gyventojų dalis, gavusi būsto šildymo kompensacijas (1,8 proc. palyginti su 5,2 proc. vidurkiu) ir socialinę pašalpą (1,4 proc. palyginti su 3,8 proc. vidurkiu), buvo viena mažiausių.

„Mokesčių” sritis įvertinta geriau. Kaip ir praeitais metais, pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tesiekė 0,5 proc. (vidurkis – 0,7 proc.). Vidutinė verslo liudijimų kaina siekė 20 eurų ir buvo mažesnė už vidutinę (96 eurai).

Norint pasiekti dar aukštesnį rezultatą šioje kategorijoje, reikėtų peržiūrėti nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifus. Norint aukštesnių rezultatų kitose srityse, Kauno r. savivaldybė turėtų siekti, kad jai priklausančios centralizuoto šilumos, vandens tiekimo, daugiabučių administravimo įmonės nedirbtų nuostolingai, veiktų kuo efektyviau, užtikrintų gerą infrastruktūros būklę.

Reikėtų įvertinti ir savivaldybės administracijos išlaikymo kainą, kuri siekė 13,4 proc. išlaidų (vidurkis – 8 proc.). Panašų gyventojų skaičių turinčiame Vilniaus r. savivaldybės administracijai skirta 7,4 proc. išlaidų.

Daugiau informacijos apie savo savivaldybę rasite čia.