Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdyje aptarti svarbiausi klausimai

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį dalyvavo naujai išrinktos Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA), kurioje eina viceprezidento pareigas, posėdyje.

Posėdžio, kuriam pirmininkavo naujasis LSA prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, metu aptarti šalies savivaldai aktualiausi klausimai bei išrinkti LSA komitetų pirmininkai. Š. Vaitkus išrinktas Savivaldybių administravimo komiteto pirmininku. Šio komiteto paskirtis – teikti pasiūlymus LSA valdybai dėl strateginių LSA tikslų formavimo savivaldybių administravimo srityje.

LSA posėdžio metu savivaldos vadovai aktyviai diskutavo tiesioginių seniūnų rinkimų tema. Seime užregistruoti siūlymai keisti atitinkamus teisės aktus ir šalyje įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Siūloma, kad pirmieji tiesioginiai seniūnų rinkimai vyktų jau 2020 metais, kartu su Seimo rinkimais. Seniūnus siūloma rinkti 4 metų kadencijai. Seniūną į pareigas rinktų atitinkamos seniūnijos teritorijos gyventojai, turintys rinkimų teisę. Kartu teikiamu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad seniūnas būtų valstybės politikas.

LSA nariai tokiam siūlymui – nepritarė. Anot jų, šis siūlymas pasisako apie visai kitokį šalies savivaldos modelį – apie dviejų lygių savivaldą. Todėl toks Seimo narių siūlymas yra visiškai neišbaigtas, netinkamas ir prieštaraujantis esamiems teisės aktams.

„Asociacija atliko apklausą kitų Europos savivaldybių asociacijų su tikslu išsiaiškinti ar nors vienoje Europos valstybėje yra taip, kad tiesiogiai išrinktas politikas būtų pavaldus vykdomajai institucijai. Apklausa parodė, kad to niekur nėra. Taip pat svarbu pažymėti, kad jeigu mes norime dviejų lygių savivaldos – reikia keisti Konstituciją“, – teigė LSA direktorė Roma Žakaitienė.

Posėdyje viešėjęs vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius susirinkusiesiems pristatė naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo projektą.

„Šiuo metu nėra atsakingų regioninės politikos vykdytojų – savivaldybės neįgaliotos spręsti klausimų už savo teritorijos ribų, centrinė valdžia vykdo savo sektorines politikas ir nebūtinai atsižvelgia į regionų poreikius – esame viena labiausiai centralizuotų šalių savivaldybių finansinio savarankiškumo atžvilgiu“, – teigė T. Tamulevičius.

Pasak jo, pakeitus Regioninės plėtros įstatymą RPT taptų viešaisiais juridiniais asmenimis – kaip Lenkijoje, Suomijoje ar Švedijoje. Taip pat keistųsi regioninio planavimo sistema – Strategijos pasirinkimas būtų suteikiamas RPT. Vyriausybė nustatytų „ką“ reikia pasiekti, be ne „kaip“. Šiuo metu regioninė politika įgyvendinama vien per projektų finansavimą (faktiškai – tik ES fondų lėšomis). Siūloma, kad Regioninei politikai būtų taikomos kitos tinkamos priemonės – viešojo administravimo, mokestinės, metodinės ir panašiai.

Anot viceministro, šio įstatymo pakeitimas būtų būdas iš esmės sustiprinti regionų plėtros tarybas. Nutarta, kad rudenį šiuos siūlymus Vidaus reikalų ministerijos atstovai išsamiai pristatys ir Regionų plėtros taryboms.

Pastaruoju metu šalyje vyraujant rekordiniams karščiams itin aktualiu tampa mokslo metų prailginimo klausimas. Šiuo metu Lietuvos mokyklose pamokos vyksta iki birželio 21 dienos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokslo metų prailginimą argumentavo siekiu gerinti šalies mokinių mokymosi rezultatus. Tačiau vyraujantys karščiai kelia išties didelį žmonių susirūpinimą savivaldybėse. Apie tai diskutuoja ir mokyklų pedagogai ir visa visuomenė.

Pasak savivaldos atstovų, pasibaigus mokslo metams pavargę yra ne tik vaikai, bet ir pedagogai. Mokyklose – nepakenčiamas karštis, todėl mokytis išties sudėtinga, o ne retai tiesiog neįmanoma. Mokyklų administracijos priverstos pirkti kondicionierius, įvedinėti vedinimo sistemas ir panašiai. Taip pat pasipiktinusios mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos – jos visą birželį negali išvykti atostogų, nes atžalos privalo lankyti mokymosi įstaigą.

Kai kurių savivaldybių merai pasisako už tai, kad lėšos, kurias planuojama skirti klasių kondicionavimui karštuoju mėnesiu, būtų skiriamos neformaliajam vaiku švietimui. LSA mato poreikį pasisakyti šiuo klausimu, todėl artimiausiu metu planuojama apklausti visas šalies savivaldybes ir jų nuomonę pateikti centrinės valdžios atstovams.

LSA Valdybos posėdžio metu buvo išrinkti šių Komitetų pirmininkai:

Energetikos komiteto – Elektrėnų savivaldybės meras, LSA viceprezidentas Kęstutis Vaitukaitis;

Finansų ir ekonomikos komiteto – Akmenės rajono savivaldybės meras, LSA viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas;
Savivaldybių administravimo komiteto – Palangos miesto savivaldybės meras, LSA viceprezidentas Šarūnas Vaitkus;

Socialinių reikalų komiteto – Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė;

Sveikatos reikalų komiteto – Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius;

Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto – Lazdijų rajono savivaldybės merė, LSA viceprezidentė Ausma Miškinienė.