Lietuvos pramonės akistata su darbuotojų trūkumu: kelia algas, tikisi lengvesnio migrantų įdarbinimo

Vieni įdarbintų per šimtą žmonių iškart, kiti sako darbo rankų stygiaus nejuntantys – skirtinguose Lietuvos regionuose įsikūrusių stambiųjų Lietuvos pramonės įmonių atstovai Eltai atskleidė, kad, trūkstant darbo jėgos, naujų darbuotojų laukia didesnės algos, o nepritraukiant lietuvių, trūkumą užkamšyti padėtų užsieniečiai, tačiau šių įdarbinimą sunkina biurokratija.

Šaldytus konditerijos ir duonos produktus gaminančios „Mantingos“ generalinis direktorius Mantas Agentas sako, kad įmonė iš karto įdarbintų apie pusantro šimto žmonių. Norint juos pritraukti, pasak jo, produkciją gaminantiems įmonės darbuotojams atlyginimai augs dviženkliu tempu.

„Dar šiemet gana reikšmingai didinsime gamybos darbuotojų atlyginimus. Atlyginimų fondas padidės daugiau kaip 10 proc., o kai kuriems darbuotojams atlyginimai augs daugiau kaip 20 proc.“, – sakė M. Agentas.

Be didinamų algų, anot Marijampolėje įsikūrusios bendrovės vadovo, „Mantingaׅ“ darbuotojus vilioja, siūlydama papildomas pinigines paskatas, kitas naudas.

„Tuos, kurie gyvena toliau, įmonė nuveža ir parveža iš darbo, jiems mokami motyvaciniai priedai. Darbo metu jie yra vaišinami pietumis, kava, arbata ir įvairiais saldėsiais. „Mantingos“ darbuotojai taip pat gali pasinaudoti nuolaidomis įmonės produkcijai įsigyti. Rūpinantis darbuotojų saugumu, darbuotojai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų visame pasaulyje ir darbo metu, ir po darbo valandų“, – kalbėjo M. Agentas.

Vilniuje veikiančios metalo apdirbimo bendrovės „Egivira“ direktorius Domas Ramanauskas pritarė, kad darbuotojų ieškoti tenka nuolat. Pasak jo, didžiausią įtaką potencialių darbuotojų pasirinkimui daro atlyginimo klausimas, – pasiūlius didesnę algą nei darbo rinkoje, jų atsiras labai greitai.

„Šiandien sprendimų kaip ir yra. Faktas, jeigu yra kritinė situacija, (...) keliame kainas ir didiname atlyginimus. Tai vienintelis darbuotojų lūkestis – gauti didesnę algą už atliktą darbą (...)“, – pabrėžė D. Ramanauskas.

Savo ruožtu vienos didžiausių Lietuvos baldų gamintojų ir medienos apdirbimo įmonių „Vakarų medienos grupė“ (VMG) personalo vadovė Raimonda Mačiulskienė sako, kad grupės įmonėse juntamas darbuotojų poreikis, kuris kyla dėl planuojamos plėtros ir sumažėjusio žmonių noro dirbti.

„To nepavadinčiau trūkumu, pavadinčiau poreikiu. Mes plečiamės, ir poreikis yra išaugęs visos Lietuvos mastu, mes esame ne išimtis. Mūsų apimtys didėja, ir darbuotojų poreikis kasdien didėja. (...) Tą lemia ir plėtra, ir sumažėjęs Lietuvos žmonių noras dirbti. Yra begalės laisvų darbo vietų (...)“, – pažymėjo R. Mačiulskienė.

„Negaliu pasakyti, kad esame labai laimingi, tačiau kasdien tų žmonių ieškome, bandome auginti ir patys“, – pridūrė VMG personalo vadovė.

Tuo metu vieno didžiųjų šiaurinės Lietuvos darbdavių, pieno produktų gamybos įmonės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa atskleidė, kad darbuotojų įmonei užtenka, o kai pritrūksta, bendrovė jų ieško ir randa.

„Labai didelio trūkumo nejaučiame. Negalime sakyti, kad visai nejaučiame, gerų darbuotojų visada trūksta. Jeigu atsiranda naujos pozicijos arba dėl kokių nors priežasčių išeina seni darbuotojai, mes ieškome ir randame. Tai tokios didelės įtampos, kaip viešojoje spaudoje skaitau, mūsų įmonė išvengia“, – sakė D. Trumpa.

Padėtų lengvesnis užsieniečių įdarbinimas

Kaip yra skelbęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), teisėtos migracijos ir migrantų įdarbinimo lengvinimas labiausiai padėtų pagerinti prastėjančią demografinę Lietuvos situaciją ir papildyti šalies darbo rinką. LLRI ekspertų vertinimu, šiuo metu galiojančios migrantų įdarbinimo procedūros yra pernelyg apkrautos biurokratija, todėl užtrunka.

Kaip Eltai anksčiau teigė LLRI prezidentė Elena Leontjeva, dabar galiojantis teisėtų migrantų įdarbinimo procesas gali trukti nuo kelių mėnesių iki pusmečio, tad užsieniečiai dažnai renkasi kitas valstybes.

Lietuvoje norinčius dirbti užsieniečius tikrina Užimtumo tarnyba (UŽT) – migrantas privalo turėti profesinę kvalifikaciją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. UŽT taip pat privalo užtikrinti, kad kandidatas turėtų reikiamą patirtį, kompetencijų bei žinių, padėsiančių įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje.

„Procesas tikrai neatitinka šio laikmečio iššūkių, kai visos šalys susiduria su dideliu darbo jėgos trūkumu, todėl reikalauti darbuotojų, kurie visiškai atitiktų visus reikalavimus, yra tikrai nemodernu. Kai poreikis yra toks didžiulis, UŽT tikrai nesuspės patikrinti kiekvieno per padidinamąjį stiklą“, – teigė E. Leontjeva.

R. Mačiulskienė svečių šalių piliečių pritraukimą dirbti Lietuvoje vertina labai teigiamai. VMG personalo vadovė patikino, kad, kuomet lietuvius pritraukti sudėtinga, užsieniečių įdarbinimas yra galimybė, kuriai įmonės atviros.

„Tikrai galvojame apie tai, esame atviri visoms galimybėms, taip pat ir užsieniečių įdarbinimui. Dedame fokusą į mūsų darbuotojų kvalifikaciją ir jų kuriamą vertę. Svarbu, ar tai Lietuvos pilietis, ar ne Lietuvos, tačiau, kai matome, kad negalime išsisukti tik su Lietuvos žmonėmis, pritraukinėjame ir užsieniečius“, – teigė R. Mačiulskienė.

M. Agentas tikino svarstantis apie užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimą, tačiau kliūtimi tampa būtent įvairūs reglamentavimo dokumentai bei imigrantų kvalifikacija.

„Kvalifikacijos neturinčių darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas sukelia iššūkius. Nors juos lygiai taip pat apmokytume ir kvalifikaciją jie įgytų per tris mėnesius, jie yra priversti apmokymus praeiti savo šalyje, įgyti kvalifikaciją, reikiamus dokumentus arba turėti metų stažą. Tai yra pakankamai didelis iššūkis, dažnai atbaidantis potencialius darbuotojus ir užtrunkantis“, – kalbėjo „Mantingos“ generalinis direktorius.

Jo teigimu, be kvalifikacijos įmonė gali priimti tik sezoninius darbuotojus pusei metų, tačiau tai neracionalu, kadangi, baigęs trijų mėnesių mokymus, darbuotojas visaverčiai dirbtų tik pusę savo įdarbinimo laikotarpio. M. Agento nuomone, sunkumų kelia sulėtėjusi vizų išdavimo Baltarusijos piliečiams tvarka.

Rekordinis bedarbių ir darbo vietų skaičius

UŽT duomenimis, spalio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 195 180 darbo neturinčių asmenų, registruotas nedarbas siekė 11,3 proc. Tarnybos atstovai pastebėjo, kad, nors ir matomas nemažas galinčių dirbti asmenų skaičius, daug norinčiųjų susirasti darbą neatsiranda.

UŽT teigimu, darbo rinką iškreipė pandemija, – verslams užsidarius, prastovose buvę darbuotojai nusprendė nebegrįžti į buvusias darbo vietas dėl per mažo atlyginimo, netenkinančių darbo sąlygų ar sunkaus darbo pobūdžio. Nenorą įsilieti į darbo rinką skatina ir nepasitenkinimas vakcinacijos ir testavimosi procedūromis, nurodo UŽT.

ELTA