| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Nuo 2012 m. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vištų dedeklių laikymas nepagerintuose (bateriniuose) narvuose yra uždraustas, tačiau, kai kuriuose šalies prekybos centruose, vis dar galime išvysti iš Ukrainos atvežtus, nepagerintuose, prasčiausių standartų narvuose laikomų vištų kiaušinius.
„Visame pasaulyje matoma ryški tendencija - mažėja vištų, kurios laikomos narvuose. ES šalyse vidutiniškai beveik pusė kiaušinių atkeliauja iš paukštynų be narvų, o Lietuvoje visi didieji prekybos centrai bei daugelis kitų verslų įsipareigojo atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių iki 2025 m. Nepateisinama, kad vis dar galime rasti kiaušinius iš paukštynų, kuriuose vištos laikomos pačiomis prasčiausiomis ir žiauriausiomis sąlygomis, neatitinkančiomis jokių gyvūnų gerovės standartų, ” - teigė gyvūnų apsaugos organizacijos Tušti Narvai atstovas Tomas Byčkovas.
2014 m. gegužę Europos Sąjungai sudarius laisvosios prekybos sutartį su Ukraina, Europos Komisija nustatė kvotas, pagal kurias, vištų dedeklių fermoms atitinkant veterinarinius bei sanitarinius saugumo reikalavimus, tam tikras jų kiekis gali būti eksportuojamas į šalis, priklausančias Europos Sąjungai. 2019 m. ši kvota siekia 5400 tonų kiaušinių.
„Kiaušiniai, pažymėti 3 numeriu, reiškia žiaurias sąlygas vištoms. Narvai vištoms nesuteikia galimybės patenkinti pagrindinius natūralius savo poreikius, tokius kaip sparnų išskleidimas, galimybė laisvai judėti ar pabėgti nuo agresyvių vištų. Jos negali pačios ieškoti maisto, kapstyti žemės, tupėti ant laktos, maudytis smėlyje, ieškoti maisto. Tokių poreikių nepatenkinimas vištoms sukelia didelį stresą bei frustraciją, dėl ko pasireiškia kanibalizmo atvejai, kai vištos pradeda kapoti vieną kitą, pešioti plunksnas. Baisu net įsivaizduoti, kokios sąlygos yra Ukrainos paukštynuose, kurie neatitinka net minimalių standartų,” - teigė T. Byčkovas.
Nors vištų laikymo standartai skiriasi, šiuo metu 3 numeriu žymimi tiek pagerintuose, tiek bateriniuose narvuose laikytų vištų kiaušiniai. Vienintelis prastesnį standartą indikuojantis ženklinimas – ant kiaušinių pakuotės esantis užrašas „Ne EB standartas“, reiškiantis, kad kiaušiniai atkeliavę iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių fermų, kuriuose vištos auginamos nepagerintuose narvuose. T. Byčkovas teigia, kad toks užrašas ant kiaušinių pakuočių nėra pakankamai ryškus, taip pat ne visiems suprantamas.
Šiuo metu net 90% Lietuvos vištų laikomos pagerintuose narvuose, pasak T. Byčkovo, tai reiškia, kad vištų poreikių patenkinimas nėra užtikrinamas. Galime pasidžiaugti, kad, nors iš lėto, bet Lietuvos rinka seka pasaulinėmis tendencijomis - per pastaruosius metus nė vienas paukštynas nepastatė naujo narvo, atvirkščiai beveik 3 kartus padidino vištų, laikomų etiškesnėse alternatyviose sistemose, skaičių.
“Artėjant Velykoms skatiname būti atidiems, taip pat primename - pigiausi kiaušiniai atkeliauja iš paukštynų, kuriuose vištos kenčia labiausiai. Nors Lietuvoje naudojami narvai yra pagerinti, juose vištai tenka kiek daugiau nei A4 formato lapo plotas. Tokiomis sąlygomis paukščiai negali patenkinti savo poreikių. Dažnas vartotojas įsivaizduoja, kad parduotuvėje perkami kiaušiniai kažkuo panašūs į kiaušinius iš močiutės kaimo. Deja, realybė yra visai kitokia, todėl raginame nepirkti narvuose laikomų vištų kiaušinių ir neremti žiauraus gyvūnų išnaudojimo,” - priduria T. Byčkovas.
0 0 0 0 0 0 0 0 1 0
1 1
0 0 0 0 0 0 2 0
0 0 1 2 0 0 2 0 0 0 0 0 8 0 0 4 0 0 7 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
