Lietuvos nepriklausomybės šventė Ignalinoje - įteikta kultūros premija ir pristatytas muzikinis spektaklis

Kovo 10-ąją Ignalinos kultūros ir sporto centre iškilmingai pasitikta Lietuvos nepriklausomybės atgavimo diena. Ta proga istorikui, publicistui Romučiui Matkevičiui įteikta Miko ir Kipro Petrauskų premija ir parodytas Lietuvos 100-mečiui ir laisvės šventei sukurtas muzikinis spektaklis „Eglė Žalčių karalienė" pagal Salomėjos Nėries poemą ir to paties pavadinimo Miko Petrausko operą.

Nuostabus reginys nepaliko abejingų. Talentinga režisierė Jolanta Narbutaitienė, rajono meno mėgėjų kolektyvai ir teatro IKI aktoriai dovanojo šviesų stebuklą. Buvo nudžiugintos ir sujaudintos ignaliniečių širdys, prasmingai pagerbtas Palūšėje gimęs kompozitorius, pirmosios lietuviškos operos „Birutė" autorius.

Susirinkusius pasveikino savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Europos parlamento narys Bronis Ropė, Seimo nario Gintauto Kindurio sveikinimą perskaitė jo padėjėja Onutė Zaleckienė. „Ši diena simbolizuoja laisvę ir vienybę. Tai mūsų džiaugsmo šventė... Būkime vieningi, dirbkime Ignalinos krašto ir visos Lietuvos labui“,– sakė meras, dėkojęs ignaliniečiams už jų darbus ir kūrybą.

Kasmet, valstybinės šventės proga, iškilmingai įteikiama savivaldybės įsteigta Miko ir Kipro Petrauskų premija už nuopelnus krašto kultūrai. Šiais metais premija skirta istorijos tyrinėtojui, publicistui Romučiui Matkevičiui už pilietines iniciatyvas, ilgametį indėlį neatlygintinai kaupiant ir viešinant Ignalinos krašto istoriją. R. Matkevičius daugelį metų neatlygintinai, už savo privačias lėšas archyvuose renka informaciją apie Ignalinos krašto istoriją, fiksuoja išnykusius vietovardžius, nuolat publikuoja surinktą informaciją laikraštyje „Mūsų Ignalina".

Išspausdinta daugiau kaip 80 istorinio ciklo rašinių. R. Matkevičius yra kelių istorinių leidinių „Ažvinčių kraštas. Tolumos ir artumos“, „Jau versmė išdžiūvo" ir kt. bendraautoris. Šiuo metu pradėjo rengti didelės apimties „Naujojo Daugėliškio parapijos kroniką“. Premijos laureatas dėkojo už jo veiklos įvertinimą ir dėmesį krašto istorijai. Jis pacitavo Cicerono mintį apie tai, kad savo istorijos nežinantys žmonės visada lieka vaikai ir vylėsi bent kiek padėjęs Ignalinos krašto žmonėms ūgtelėti... Kaip sakė premiją įteikęs meras Henrikas Šiaudinis, savivaldybė skirs lėšų R. Matkevičiaus istorijos tyrinėjimams išleisti atskira knyga. Tai bus dar vienas vertingas darbas Lietuvos 100-mečiui įprasminti.

Po apdovanojimo scena užleista muzikinio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ atlikėjams. Puikus muzikinis atlikimas ir vaidyba, gražūs kostiumai ir scenografija, įdomūs meniniai sprendimai – visa tai nusipelno didžiausio pagyrimo ir pasididžiavimo jausmo bei pripažinimo, kad tikrasis menas gimsta ne tik didžiosiose scenose. Žiūrovai su jauduliu sekė žinomo siužeto vingius ir tarsi iš naujo išgyveno vieną gražiausių lietuviškų pasakų, tapiusių opera, miuziklu ir tiesiog šviesiu mūsų tautinės kultūros ženklu. Ignaliniečių „Eglė žalčių karalienė“ tiesiog sužavėjo žiūrovus. Tai buvo tikra širdžių ir laisvės šventė.

Ši Miko Petrausko opera niekada nebuvo pastatyta Lietuvoje, tik 1924 m. Bostone (JAV), joje pats kompozitorius atliko Žalčio vaidmenį. Mikas Petrauskas sukūrė 2 operas, 17 operečių, daugybę harmonizuotų bei originalių dainų chorui, solistui ir ansambliams. Režisierė Jolanta Narbutaitienė kartu su Ignalinos meno mėgėjų kolektyvais, solistais, aktoriais ir kultūros meno specialistais atliko milžinišką darbą: naujai pažvelgė į Miko Petrausko operą, atgaivino kai kuriuos fragmentus, panaudojo jo muzikinių kūrinių, įpynė šokių, dainų, o nuostabios kalbos ir skambesio tekstą paėmė iš Salomėjos Nėries poemos. Pagrindinius Eglės ir Žilvino vaidmenis atliko Rūta Ragaišytė ir Gabrielius Talijūnas. Gegutės pasakotojos – Miglė Dubakienė.

Miko Petrausko dainas iš operos dainavo Birutė Paukštienė ir Aldona Čeponienė, ansamblis „Pumpurai“, moterų ansamblis „Atgaiva“ (vad. Vida Ksenzovienė), ansamblis „Iš širdies“ (vad. Loreta kuksėnienė), taip pat Rūta Ragaišytė, Rugilė Skrebutėnaitė, Beatričė Čeponytė, Gabrielius Talijūnas. Dainą Dievui ragučiui atliko kapela „Ringė“ (vad. F. Skačkauskienė). Gražiai į bendrą kūrinio meninį audinį įsipynė ir šokių gijos. Spektaklyje šoko kolektyvai „Gaja“ ir „Jorutis“ (vad. Elena Skripkauskienė), „Lelijėlė“ ir mergaičių šokių grupė (vad. N. Žygienė), sportinių šokių klubas „Viva“ (vad. Neringa Kirkielienė) ir „Reflex“ (vad. Edita Račinskeinė).