Lietuvos moterys vienijasi: siekiama, kad cezario pjūvis būtų laisvas pasirinkimas

Lietuva liko viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur moterys negali rinktis gimdymo cezario pjūvio operacijos būdu. Didžioji Britanija, Italija, Švedija, Vokietija, Austrija, Šveicarija, net kaimyninė Latvija ir kitos šalys, suprasdamos gimdymo proceso kompleksiškumą, sudėtingumą ir faktą, kad natūralus gimdymas turi rizikas ir galimas komplikacijas lygiai taip pat, kaip ir cezario pjūvis, o gydytojai, nepaisant savo pastangų ir patirties, negali numatyti, kokia bus eiga, gerbia moters teisę į savo kūną ir informuotą pasirinkimą ir yra numačiusios galimybę moterims rinktis gimdymą cezario pjūvio būdu net ir nesant jokių medicininių indikacijų.

Tokios teisės siekia ir Lietuvos moterys, susivienijusios į iniciatyvinę grupę „Moterų teisė pasirinkti gimdymo būdą cezario pjūvio būdu Lietuvoje“.

Penktadienį (spalio 22 dieną) įvyko Sveikatos apsaugos ministerijos organizuota diskusija, kurioje dalyvavo iniciatyvinės grupės, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, ministerijos, valstybinės ligonių kasos atstovai ir kiti suinteresuoti dalyviai.

Iniciatyvinė grupė savo pranešimą pradėjo nuo vieno pagrindinių žmogaus teisių medicinoje klausimo – informuoto paciento sutikimo. Tiek Europos žmogaus teisių teisminėje praktikoje, tiek Lietuvos aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad iš asmens autonomijos principo kyla reikalavimas, kad tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jam atliekamų procedūrų, o gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę.

Taigi, iniciatyvinės grupės reikalavimas yra grindžiamas reikalavimu pilnai įgyvendinti informuoto pasirinkimo principą gimdymo srityje, aiškiai informuoti moterį tiek apie galimas rizikas gimdymo natūraliais takais būdu, tiek cezario pjūvio būdu, gerbti moters kūno autonomiją ir jos pasirinkimo, kas vyks su jos kūnu, teisę. Lietuvoje moters pasirinkimas nėra indikacija cezario pjūviui. Maža to, žiniasklaidoje komentuojantys medikai pabrėžia, kad net kitos srities mediko rekomendacija nėra absoliuti indikacija. Visada sprendimą priima konsiliumas medikų, kurie budi ligoninėje tuo metu, kada moteriai prasideda gimdymas. Dažnu atveju tie medikai moterį mato pirmą kartą.

Remiantis Europos komisijos statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, Lietuva yra viena mažiausią cezario pjūvių skaičių atliekanti šalis Europoje – 2017 metais buvome trečia šalis su mažiausiu šios operacijos skaičiumi, kuris buvo 19,4 proc. Nepaisant to, mūsų šalyje yra užsibrėžta dar labiau sumažinti cezario pjūvių skaičių. 2015 metais Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtintos maksimalaus galimo atlikti cezario pjūvių skaičiaus normos, kaip įstaigų kokybės rodiklis.

2021 metais šios normos buvo žymiai sumažintos. Pvz. perinatologijos centrų, kur yra priimami patys sudėtingiausi gimdymai mūsų šalyje, kokybės rodiklis 2015 metais buvo apibrėžtas kaip „ne daugiau kaip 30 proc. gimdymų per metus atliekama cezario pjūvio operacija“, o 2021 metais šis skaičius sumažintas net iki 23-25 proc.

Nors siekis mažinti ir taip nedidelį, lyginant su kitomis Europos šalimis, cezario pjūvių skaičių Lietuvoje grindžiamas Pasaulio sveikatos organizacijos 1985 metų rekomendacijose nurodytu optimaliu cezario pjūvių skaičiumi – 10-15 proc., pati Pasaulio sveikatos organizacija 2009 metų rekomendacijose pripažino, kad nėra tyrimais grįstų įrodymų, pagrindžiančių optimalaus cezario pjūvio skaičiaus procento nuo bendro gimdymų skaičiaus nustatymų. Taip pat rekomendacijose akcentuojama, kad svarbiausia siekiamybė – visoms moterims, kurioms reikalinga cezario pjūvio operacija, būtinai ją gauti.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuskambėjo daug labai liūdnai pasibaigusių gimdymo istorijų, kuriose buvo sužaloti arba mirė naujagimiai. Daugelyje istorijų skambėjo motyvas, kad tėvams susidarė įspūdis, jog medikai vengė atlikti cezario pjūvio operacijas, kurios galbūt galėjo pakreipti situacijas visiškai kita linkme.

Iškalbingas yra faktas, kad gydytojai, komentuodami žiniasklaidai tas liūdnas istorijas, apskritai neigia maksimalaus ligoninėms leidžiamo cezario operacijų kiekio nustatymo faktą. Tačiau be viešai teisės aktų registre prieinamo ministro įsakymo, šių normų egzistavimą patvirtina ir LR Vyriausybės ataskaita Jungtinėms tautoms dėl vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo – joje rašoma: „koreguojami nustatyti paslaugas teikiančių įstaigų kokybės rodikliai, pvz. mažinamas galimų atlikti cezario pjūvių operacijų skaičius“.

Iniciatyvinė grupė apžvelgė tiek Didžiosios Britanijos nacionalinio sveikatos ir priežiūros gerinimo instituto (NICE) rekomendacijose, tiek vokiškai kalbančių šalių (Vokietija, Austrija, Šveicarija) gairėse įtvirtintą moters teisę rinktis ir reguliavimo būdą. Nors Lietuvoje naudojamos metodikos, rengtos Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, rengtos remiantis minėto Didžiosios Britanijos instituto (NICE) rekomendacijomis, moters teisė rinktis jose nėra įtvirtinta.

Po diskusijos nuspręsta, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos akušerių ginekologų draugija, dirbant su kitais specialistais, po mėnesio pristatys rekomendacijas, kokie gimdymo metodikų pakeitimai galėtų būti įgyvendinti.