Lietuvos mokslo tarybai užkliuvo aukštas konservatorius – įtaria sukčiavus: dirbo visą parą, nors darbe nė nebuvo?

Lietuvos mokslo taryba (LMT) įsitikinusi, kad aukštas konservatorių partijos atstovas, Trakų rajono savivaldybės narys Vygandas Lenkauskas keliose darbovietėse dirbo tiek, kad faktiškai turėjo dirbti visas 24 valandas per parą, nors pačioje Mokslo taryboje, anot šios, nedirbo ir net nesirodė – tik gavo algą. Dabar LMT bando įtikinti prokurorus, kad reikia ginti viešąjį interesą ir sugrąžinti valstybei be pagrindo išmokėtą algą, kuri, anot Mokslo tarybos, siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų.

Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, kuriame gali būti aiškinamasi, ar V. Lenkauskas išties dirbo keliose darbovietėse, ar gavo algą už fiktyvų darbą, o gal klastojo darbo laiko apskaitą.

Kaip paaiškėjo, Lietuvos mokslo tarybos ir konservatorių partijos atstovo keliai susikirto 2022 m. gruodį, kai prie LMT buvo prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), kurioje Teisės, pirkimų ir vertinimų skyriaus vedėju dirbo ir V. Lenkauskas. Tačiau tai nebuvo vienintelė jo darbovietė – kaip teismui nurodė LMT, politikas tuo metu dar dirbo Turto banke (savo deklaracijoje Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai V. Lenkauskas nurodė, kad šioje įstaigoje dirba vyriausiuoju teisininku, o dirbti pradėjo 2022 m. gruodžio 12 d.), Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, taip pat Inovacijų agentūroje (apie darbą pastarojoje informacijos rasti nepavyko).

Anot Mokslo tarybos, nerealu, kad V. Lenkauskas dirbo visose šiose darbovietėse, nes tam paroje neužtektų valandų. Tiesa, palyginus naujausią LMT kreipimąsi į teismą dėl prašymo įpareigoti prokurorus ginti viešąjį interesą ir kiek seniau vykusio teisminio proceso pagal V. Lenkausko ieškinį dėl neteisėtos pravaikštos, matyti, kad LMT versijos kiek skiriasi – anksčiau Mokslo taryba kiek švelniau nurodė, kad nesutarimai su V. Lenkausku prasidėjo nuo 2023 m. sausio ir politikas darbe nesirodė, kaip galima suprasti, dėl paskirtos pravaikštos, dabar LMT tikina, kad buvęs darbuotojas piktybiškai nedirbo nė dienos.

Susisiekus su pačiu Trakų rajono savivaldybės tarybos nariu, pastarasis komentuoti visą šią istoriją atsisakė. „Neturiu aš ką pakomentuot. Čia nėra ką komentuot. <...> Be komentarų“, – telefonu sakė V. Lenkauskas.

Keletą klausimų Alfa.lt pateikė ir Mokslo tarybai, tačiau iš pastarosios atsakymų dar nesulaukė. Jei juos gausime, tikimės papildyti tekstą.

Kreipėsi į prokurorus, paskui – į teismą

LMT bando įtikinti prokurorus pradėti procesą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau nesėkmingai.

Alfa.lt gavo Vilniaus miesto apylinkės teisme lapkričio pabaigoje išnagrinėtą Mokslo tarybos skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos ir Generalinės prokuratūrų nutarimus, kuriais buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Kaip paaiškėjo, į prokuratūrą LMT kreipėsi praėjusį rugpjūtį, tačiau iš pradžių rugsėjį, o vėliau ir spalį prokurorai atsisakė pradėti procesą dėl viešojo intereso gynimo.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog V. Lenkauskas, Mokslo tarybos teigimu, skirtingose iš valstybės biudžeto išlaikomose darbovietėse galimai imitavo darbą ir jo į apskaitą įtraukti (galimai suklastoti) darbo kiekiai galimai sudarė net 24 valandas per parą, dar net neskaičiuojant darbo Trakų rajono savivaldybės taryboje. LMT teigimu, toks darbo krūvis, kurį turėjo konservatorius, yra fiziškai neįmanomas – nuo 2022 m. rugpjūčio iki lapkričio V. Lenkauskas dirbo po 18 valandų per parą, tuomet 2022 m. gruodį teoriškai dirbo visas 24 valandas per parą, o nuo 2023 m. sausio jo darbo norma buvo 22,4 valandos per parą.

Lietuvos mokslo taryba mano, kad toks krūvis, kokiu dirbo konservatorius, yra praktiškai neįmanomas. / Alfa.lt

Anot LMT, sunku paaiškinti, kaip, dirbdamas tokiu darbo krūviu, V. Lenkauskas dar sugebėjo intensyviai darbuotis ir Trakų rajono savivaldybėje – čia jis, LMT duomenimis, dirbo kaip tarybos narys, taip pat kaip dviejų komitetų ir keturių komisijų narys.

Krūviai – kosminiai, bet sako, kad darbe nesirodė

Lietuvos mokslo tarybai užkliuvo ir kitas momentas, dėl kurio kreiptasi į prokurorus, o vėliau ir į teismą. Anot LMT, kai nuo 2022 m. gruodžio 1 d. po reorganizacijos prie jos buvo prijungta ir MITA, kurioje tuo metu su viešaisiais pirkimais, dokumentų rengimu ir kitais teisiniais reikalais dirbo ir V. Lenkauskas, konservatorius, tuo metu esą dirbęs 24 val. per parą, piktybiškai nėjo į darbovietę ir atsisakė dirbti bet kokį darbą, motyvuodamas tuo, kad vis tiek negali būti atleistas dėl turimo mažamečio vaiko.

LMT teigimu, nepaisant šių aplinkybių V. Lenkauskas vis tiek buvo įformintas kaip 8 val. per dieną dirbantis asmuo ir daugelį mėnesių ėmė atlyginimą iš valstybės biudžeto, nors faktiškai nedirbo nė dienos.

Mokslo taryba taip pat akcentavo, kad susiklosčiusi situacija yra ne šiaip eilinis darbo teisės pažeidimas ginče su darbdaviu, bet visų pirma viešojo intereso pažeidimas ir net galimai nusikalstamo pobūdžio veika. Dėl to Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Alfa.lt pasiteiravus Vilniaus apygardos prokuratūroje, ar išties toks ikiteisminis tyrimas atliekamas, prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė patvirtino, tačiau teigė, kad įtarimai V. Lenkauskui nėra pareikšti. „Ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, vykdomi proceso veiksmai. Įtarimai šiame tyrime niekam nepareikšti“, – nurodė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Karšta bulvė Darbo inspekcijai

Prokuratūros savo ruožtu yra įsitikinusios, kad klausimai, kiek V. Lenkauskas dirbo, ar galėjo tiek dirbti ir ar išties dirbo, yra ne jų jurisdikcija – teismo dokumentuose nurodyta, kad LMT kreipimąsi prokurorai po kelių dienų persiuntė Valstybinei darbo inspekcijai. Anot prokurorų, pastaroji įstaiga, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi teisės aktų pažeidimus, turėtų pagal savo kompetenciją imtis priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, o esant teisiniam pagrindui, apie patikrinimo rezultatus informuoti ir teisėsaugos institucijas.

Kartu prokuratūra pabrėžė, kad LMT pateiktų duomenų nepraleis pro akis – Mokslo tarybos nurodytos aplinkybės dėl galimo darbo laiko apskaitos klastojimo bus patikrintos ir įvertintos atliekant ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat laikosi nuomonės, kad prokuratūra pagrįstai nepradeda viešojo intereso gynimo – LMT skundą atmetusi teisėja Ingrida Krolienė savo sprendime akcentavo, kad prokurorai pasielgė teisingai, įvertinę pateiktą informaciją ir persiuntę ją Valstybinei darbo inspekcijai, poreikio ginti viešąjį interesą kol kas nėra.

Bylinėjosi jau anksčiau

Įdomus posūkis šioje istorijoje – anksčiau V. Lenkauskas jau buvo padavęs LMT į teismą ir vienu metu bylą laimėjęs.

Anot V. Lenkausko, 2023 m. sausio pradžioje tarp jo ir LMT vadovybės prasidėjo nesutarimai, kai pastaroji ėmė siūlyti jam dirbti ne skyriaus vedėju, bet to paties skyriaus vyriausiuoju teisininku. Kai abi pusės nesusitarė dėl darbo santykių nutraukimo abipusiu susitarimu, Mokslo taryba paskelbė V. Lenkauskui prastovą nuo 2023 m. sausio 16 d. iki balandžio 16 d. (iš bylos dokumentų galima suprasti, kad pastaroji prastova dar buvo pratęsta).

Anot konservatoriaus, LMT, siūlydama pakeisti jo darbo sutarties sąlygas, pažeidė Darbo kodeksą, o ir vėliau buvusi prastova buvo paskelbta neteisėtai, o jam turėtų būti priteista uždarbio dalis, kurios negavo dėl prastovos.

Iš pradžių Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Lenkausko ieškinį atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovą politiko skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad prastova V. Lenkauskui buvo paskelbta neteisėtai, ir priteisė jam 12,88 tūkst. eurų negauto atlyginimo.

Kadangi po apeliacinės instancijos verdikto paskelbtas sprendimas įsiteisėjo iš karto, tikėtina, kad ši suma V. Lenkauskui buvo sumokėta. Tačiau LMT vėliau pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), o šis praėjusį spalį panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą – pagal galutinį ir neskundžiamą LAT sprendimą, V. Lenkauskas ne tik neturėtų gauti (o jei gavo – grąžinti) jam priteistų beveik 13 tūkst. eurų, bet dar turėtų sumokėti mokslo tarybai 6902 eurus bylinėjimosi išlaidų.

LMT skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl prokurorų atsisakymo ginti viešąjį interesą nurodė, kad vien iš mokslo tarybos V. Lenkauskas, nors nedirbo faktiškai nė vienos dienos, pagal teismo sprendimą jau gavo keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančias išmokas iš valstybės biudžeto.