Lietuvos mokslo premija – už paieškas kaip įveikti vėžį

Už mokslo pasiekimus sprendžiant ankstyvosios vėžio diagnostikos ir optimalios gydymo taktikos parinkimo problemą Lietuvos mokslo premija įteikiama prof. Feliksui Jankevičiui ir prof. Sonatai Jarmalaitei.

Trečdalis piktybinių navikų Lietuvoje vis dar nustatomi vėlyvųjų stadijų, kai visiškai pasveikti žmogui jau neįmanoma. Esminė proveržio sąlyga – diegti šiuolaikines vaizdinimo, molekulinės diagnostikos technologijas.

Už mokslinių darbų ciklą, skirtą šiuolaikiniams vėžio žymenims identifikuoti, jų diagnostinei, prognozinei ir predikcinei vertei nustatyti bei pritaikyti klinikinėje praktikoje šių metų Lietuvos mokslo premija paskirta prof. Feliksui Jankevičiui ir prof. Sonatai Jarmalaitei.

Darbų cikle tirti įvairių lokalizacijų navikai, didžiausią dėmesį sutelkiant į Lietuvos populiacijai aktualiausius prostatos, inkstų, plaučių, šlapimo pūslės, krūties navikus. Šio darbo autoriai vieni pirmųjų Lietuvoje įvertino daugelio lokalizacijų navikų molekulinį profilį ir pasiūlė naujus diagnostinius ir prognozinius žymenis bei inovatyvius jų tyrimo metodus, pritaikomus naudoti klinikoje.

Vėžio žymenų reikšmė diagnozuojant ir gydant

„Šiandien klinikoje verkiant reikalingi nauji vėžio žymenys, – sako prof. F. Jankevičius. – Kodėl? Dėl kelių priežasčių. Mums reikalinga ankstyva diagnozė. Visi svajoja apie paprastą kraujo testą, kai paimtume kraujo lašelį ir pasakytume – taip, tam žmogui yra vėžys. Deja, tokio universalaus testo nėra. Kiekvienai vėžio lokalizacijai ieškoma ypatingų molekulinių biologinių pokyčių, kad būtų nustatyta liga, ieškoma įvairiausių raktažodžių arba kiekvieno naviko molekulinio parašo“.

Reikalinga ne tik ankstyva diagnozė, reikalingi prognoziniai žymenys, kurie nusako vėžio agresyvumą. „Su tam tikrų formų vėžiais – prostatos, skydliaukės, krūties – galima gyventi, jie nėra labai agresyvūs – aišina prof. F. Jankevičius. – Žmonės miršta nuo agresyvių fatalinių formų vėžio, todėl mums labai reikalingi prognoziniai žymenys, kurie ligos pradžioje galėtų nusakyti vėžio biologinę eigą. Šiandien vis daugiau atsiranda vėžio biologinių vaistų, kurie labai brangūs, bet prailgina žmonių išgyvenimą sergant išplitusiu vėžiu net keliais metais, bet ne visi pacientai yra jautrūs šiems vaistams. Mus reikalingi prediktyviniai žymenys, kurie iš anksto leistų mums selektyviai parinkti tuos žmones, kuriems taikinių vaistai duotų efektą ir atskirtų tuos pacientus, kuriems jie neefektyvūs.

Sudėtinga atsakyti į visus klinikinius klausimus – reikia gilintis į vėžio molekulinį profilį ir bandyti identifikuoti tokius pokyčius, kurie leistų jų pagrindu sukurti testą. Geriausiai, kad tai būtų neinvazinis testas iš kraujo arba iš šlapimo. Štai čia ir yra mūsų darbų ypatinga vertė, kad mūsų komanda sugebėjo vėžio žymenis išgryninti iš sergančiųjų prostatos vėžiu šlapimo“, – sako prof. F. Jankevičius.

Pasiekimai tiriant vėžio žymenis

Nustatyti tikslią diagnozę ar parinkti gydymą kartais pakanka vieno žymens –vieno geno mutacijos – ištyrimo. Kitais atvejais norint prognozuoti ligos eigą, atsaką į gydymą pasitelkiami išsamūs genominiai tyrimai – vėžio žymenų rinkiniai. „Taigi, vėžio žymenys padeda anksti ir tiksliai diagnozuoti ligą, parinkti tinkamą gydymą, stebėti ligos dinamiką jos gydymo metu. Vėžio žymenys dažniausiai vertinami atlikus biopsiją ar išoperavus naviką. Tačiau šiuolaikinės technologijos pažengė tiek, kad navikui būdingus molekulinius pokyčius galime tyrinėti pavienėse kraujotaka pasklidusiose naviko ląstelėse ir jų genetinėje medžiagoje. Tai skysčių biopsija – naujos kartos vėžio diagnostikos priemonė“, – sako genetikė prof. Sonata Jarmalaitė.

Vėžio žymens, tiriamo kraujyje, pavyzdys – prostatai specifinio antigeno (PSA) testas. Šio tyrimo pagalba įvertinama prostatos vėžio rizika. PSA testas stokoja specifiškumo prostatos vėžiui, nes PSA koncentracijos didėjimas kraujyje neretai nustatomas dėl nepiktybinių prostatos pokyčių. „Remdamiesi dabartinėmis technologijomis šį puikų prostatos vėžio žymenį mes jau vadiname senos kartos žymeniu. Vietoj PSA testo siūlomi nauji tikslesni ir patikimesni genetiniai testai. Bene geriausių rezultatų galima pasiekti derinant PSA testą su naujos kartos žymenų tyrimais. Toks derinys ne tik patikslina vėžio diagnozę, bet gali padėti paneigti naviko buvimą, sumažinti bereikalingų biopsinių, radiologinių tyrimų skaičių. Tyrinėdami prostatos vėžio molekulinius ypatumus atradome ne vieną naujos kartos prostatos vėžio žymenį. Šie žymenys tinka ne tik ligos diagnozei patikslinti, bet ir stebėti ligos eigą, numatyti gresiantį ankstyvą ligos progresavimą. Naujos kartos prostatos vėžio žymenys gali būti tiriami ne tik navike, bet ir paciento šlapime. Tyrimas pacientui nesukelia skausmo, nereikia specialaus personalo mėginiui surinkti, o atsakymas greitas ir tikslus“, – pasakoja profesorė.

Kai 2002 metais parengėme paraišką užsienio fondui, prašydami finansuoti skysčių biopsijos tyrimą, buvome palaikyti keistuoliais. Ekspertų atsakymas buvo lakoniškas – jei naviko ypatumus galėtume numatyti iš kraujo ar šlapimo, tai vėžio ligos nebeliktų, visi ligoniai būtų išgydyti ar bent jau liga būtų diagnozuojama anksti. Per pastaruosius 15 metų prof. F. Jankevičius ir prof. S. Jarmalaitė atkakliai dirbo vėžio žymenų ir skysčių biopsijos srityje ir sulaukė dienų, kai genetiniai vėžio žymenys tapo ypač aktualūs ir reikalingi.

Genetiniai vėžio žymenys ne tik padeda laiku diagnozuoti ligą, bet ir nurodo geriausius gydymo būdus. „Vėžio žymenys tampa šiuolaikinių priešvėžinių vaistų taikiniu. Mutantinis HER2 baltymas, aptinkamas krūties naviko ląstelių paviršiuje, gali būti blokuojamas specifiniu antikūnu, kuris efektyviai slopina navikinių ląstelių dauginimąsi. Šio antikūno pagrindu sukurtas efektyvus vaistas HER2 teigiamiems krūties navikams gydyti. Panašiai, po genetinio ištyrimo, mutantinį BRCA baltymą turintys kiaušidžių navikai sėkmingai gydomi naujos kartos priešvėžiniais vaistais. Išties džiugu, kad klinikas greitai pasieks vaistai, slopinantys CDK4 baltymą, kurio padaugėja aktyviai besidauginančiose navikinėse ląstelėse. Kai 2005 m. vieni pirmųjų nustatėme šio geno mutacijas plaučių navikuose, nė nesvajojome, kad šis žymuo galėtų tapti vaistų nuo vėžio taikiniu“, – pasakoja prof. S. Jarmalaitė.

Pacientai laukia naujų metodų klinikoje

Naujos kartos genetiniai vėžio žymenys jau taikomi klinikoje tik gal ne tiek plačiai kiek reikėtų. Pasak mokslininkės genetikės, didžiosios Lietuvos ligoninės, teikiančios onkologinio gydymo paslaugą, tiria naviko mutacijas naujos kartos taikinių terapijai paskirti. Onkogenetikai konsultuoja dėl paveldimų mutacijų keliamos vėžio rizikos. Genetinių tyrimų apimtys klinikoje sparčiai didėja.

„Norėtųsi, kad genetinės diagnostikos procesas būtų standartizuotas, pilnai kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir prieinamas visiems pacientams ar sveikiems žmonės, susirūpinusiems dėl šeiminio vėžio rizikos, – vardija mokslininkų lūkesčius prof. S. Jarmalaitė. – Tačiau klinikinėje kasdienybėje genetiniai testai vis dar naujiena. Apie testų svarbą, vietą klinikiniame darbe tenka aiškinti gydytojams, supažindinti su jais pacientus. Gaila, kad genetiniai testai atkeliauja užsieninėse pakuotėse ir kainuoja gana brangiai.“

Atrodytų komercinių naujos kartos vėžio testų pasiūla gan plati, tačiau liko nemažai klinikinių problemų, susijusių su sunkiai gydymui pasiduodančiais navikais, tokių, kaip inkstų, kasos, gimdos kūno, kurie nustatomi vėlyvųjų stadijų tik todėl, kad nėra ankstyvosios diagnostikos priemonių, žinomų molekulinių žymenų, trūksta veiksmingo gydymo priemonių. „Pavyzdžiui, iki 50 proc. inkstų vėžio atvejų diagnozuojama atsitiktinai. Maždaug 30 proc. pacientų nustatoma išplitusi liga, dar iki 50 proc. atvejų metastazės išsivysto po operacijos. Dedame visas pastangas ištyrinėti molekulinius inkstų navikų ypatumus, aptikti žymenis skysčių biopsijos tyrimui, kad liga būtų nustatoma kuo anksčiau. Gal būt ateityje šie nauji inkstų vėžio žymenys – genetiniai pakitimai – taps vaistų taikiniu, padės gelbėti gyvybes“, – viliasi profesorė.