Lietuvos miškuose – nei grybų, nei uogų

Miško gėrybes superkantys verslininkai kol kas nesulaukia rinkėjų su pilnais mėlynių kibirais, nors šias uogas pradėta rinkti ir jomis pakelėse prekiauti maždaug prieš savaitę.

Prognozuojama, kad šiemet beveik visas miškuose surinktas mėlynes suvartos Lietuvos vartotojai, kai ankstesniais metais apie 80–85 proc. šių uogų būdavo eksportuojama.

Jeigu išsilaikys drėgmė ir neatšals, didesnio voveraičių derliaus tikimasi sulaukti maždaug po dviejų savaičių.

Į supirkimo punktus uogų neneša

„Kol kas labai prastai“, – į portalo Alfa.lt klausimą apie šiųmetį mėlynių derlių atsakė Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas, UAB „Vipreka“ vadovas Virginijus Varanavičius.

Pasak jo, mėlynių miškuose daugiau neatsirado ir po lietingo savaitgalio, o uogas superkantys verslininkai jau pradeda abejoti, kad padėtis pagerės.

„Šiaip mėlynių derlius yra iš viso labai prastas. Dabar jau galutinai darosi aišku, kad verslo įmonės lietuviškų mėlynių didelių kiekių nesupirks“, – prognozavo verslininkas.

Pirmąsias mėlynes įmonės pradėjo supirkti maždaug prieš savaitę. Maždaug tuo metu jomis pradėta prekiauti ir turgeliuose bei pakelėse.

Šiuo metu, kai prasidėjo „masinis“ rinkimas, pasirodė, kad uogų derlius verslininkų nedžiugins. V. Varanavičius prognozuoja, kad didžiąją dalį surinktų mėlynių šiemet suvartos vietiniai vartotojai.

Pagrindinės mėlynių supirkėjos – Švenčionėlių „Girios“, Kauno „Fudo“ ir Alytaus „Vėtrija“ – „normaliais metais“ beveik visas mėlynes užšaldo ir eksportuoja į Vakarų Europą, daugiausia į Prancūziją ir Vokietiją. Lietuviškus prekybos tinklus pasiekia tik apie 10–15 proc. miškuose surinktų šviežių uogų.

Verslo įmonės šiuo metu mėlynes superka maždaug po 1,7–1,8 euro už kg. Pernai mėlynės supirktos maždaug po 2 eurus už kilogramą.

Pakelėse ir turguose litras mėlynių kainuoja apie 4–5 eurus. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad 1 kg mėlynių telpa į maždaug 1,7 litro talpos stiklainį.

Į Varėnoje įsikūrusią įmonę „Vipreka“ dzūkai mėlynių iki šiol iš viso beveik neatnešė. Viską, ką surenka, patys parduoda pakelėse.

Lietuvoje vidutiniškai per metus superkama apie 1 tūkst. tonų mėlynių. Rekordiškai daug mėlynių sunoko 2012-aisiais, kai jų supirkta apie 1,5 tūkst. tonų. Antirekordas pasiektas 2014 m., kai supirkta vos 100 tonų mėlynių.

Šiemet prognozuojami vieni prasčiausių metų, V. Varanavičius spėja, kad mėlynių geriausiu atveju bus supirkta 300–400 tonų. Per dieną surinkti kibirą mėlynių, anot jo, yra didžiulis iššūkis.

„Uogoms labiausiai pakenkė šalnos vėlyvą pavasarį per patį mėlynių žydėjimą. Dzūkijoje užteko vieno vakaro, kai spustelėjo 10 laipsnių šaltis, be to, kurį laiką iš tikrųjų buvo labai vėsios naktys. Po to atėjo sausra, tai likutį tiesiog sudžiovino. Uogos užaugo pakankamai mažos. Bet saldžios“, – pasakojo verslininkas.

Voveraičių laukia po poros savaičių

Voveraičių šiuo metu renkama taip pat labai nedaug. Praėjusios savaitės lietus grybams ne ką padėjo. V. Varanausko nuomone, reikėtų dar daugiau drėgmės ir šilumos. „Šiek tiek palijo, bet žemė dar neatsigavusi. Be to, atvėso orai. Jeigu, kaip pranašauja sinoptikai, drėgmės šią savaitę bus daugiau, tikrosios voveraitės pasirodys po 10 dienų ar po poros savaičių“, – spėjo jis.

Dabar į supirkimo punktus voveraičių žmonės beveik neatneša. „Kelias saujas, kurias surenka, parduoda patys. Įmonės superka tokius kiekius, kad net gėda sakyti“, – prisipažino pašnekovas.

Supirkimo punktuose rinkėjams šiuo metu mokama po 4–5 eurus už kilogramą voveraičių.

„Turime optimizmo, kad sulauksime daugiau voveraičių, jeigu orai bus palankūs, bet šiandien tikrai nieko džiuginančio nei verslininkai, dirbantys su grybais, nei žmonės, kurie eina į mišką, nemato“, – sakė V. Varanavičius.

Pasak jo, reikėtų drėgmės ir daugiau šilumos, nes naktys, kai atvėsta iki 7–8 laipsnių, grybams nėra palankios.

„Įdomiai prasideda metai. Seniai tokie buvo: iš pradžių šalo, paskui džiovino, dabar pradėjo truputį lyti, bet vėl atvėso. Tokie kraštutinumai“, – stebėjosi verslininkas.

Ankstesniais metais grybus rinkdavo per Jonines

Šeikiškės viensėdyje Molėtų rajone įsikūrusiai įmonei „Baltic snails“, užsiimančiai sraigių, uogų, grybų supirkimu, perdirbimu bei eksportu į Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybes, ši vasara taip pat neeilinė. Įmonė iki šiol nesulaukė nei mėlynių, nei voveraičių.

„Žmonės mėlynių neneša, nes ir miškuose uogų praktiškai nėra. Mėlynių labai labai mažai ir pačios uogytės labai mažos. Ne visi puola jas rinkti. O grybų tik dabar po truputį pasirodo, kai ankstesniais metais prieš Jonines jau daug voveraičių supirkdavome“, – Alfa.lt sakė bendrovės direktorė Rasa Volungevičienė.

„Baltic snails“ grybų dar tikisi sulaukti, jeigu orai bus palankūs. „O mėlynių turbūt jau nebus daugiau, – sakė įmonės vadovė. – Nei grybų, nei uogų. Lietuvoje labai skurdžiai šiuo metu.“

Beveik viską eksportuoja į Vakarų Europą

Nors lietuviškų voveraičių skonio savybės labai vertinamos, šių grybų vietos rinkai Lietuvos supirkimo įmonės patiekia tik nedidelę dalį.

Sezono metu Lietuvos miško gėrybių supirkimo įmonės vidutiniškai per parą surenka apie 20–25 tūkst. tonų voveraičių. Varėnoje įsikūrusi „Vipreka“ per sezoną vidutiniškai superka apie 300–400 tonų šių grybų.

Voveraičių kasmet surenkama mažiau, nes Lietuvoje sumažėjo miškų (kirtavietėse voveraitės neauga) ir grybų rinkėjų. Didžioji dalis buvusių „miško darbininkų“ emigravo ar išėjo anapilin. O kaimo jaunimas, pasak verslininkų, į miškus nesiveržia.

Beveik visos Lietuvoje supirktos voveraitės dar šviežios iškeliauja į Vokietiją, Prancūziją ir kitas Vakarų Europos šalis. Rudenį rinkėjams mokama už pristatytus baravykus, šilo baravykus ir raudonikius. Šie grybai daugiausia užšaldomi ir eksportuojami.

Vokietijoje, Prancūzijoje yra senos voveraičių valgymo tradicijos. Antai vokiečiai ant pietų stalo įpratę matyti karštus patiekalus su voveraičių padažu ar atskirai pagamintas voveraites.

Alfa.lt