Lietuvos medikų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms: valdžios požiūris – nesureikšminkime

Treji metai karo Ukrainoje ir auganti karo grėsmė verčia permąstyti ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės sistemų pasirengimą, įskaitant sveikatos apsaugą. Ar Lietuvos medikai yra pasirengę dirbti karo, ekstremaliųjų situacijų ar krizių sąlygomis?

Treji metai karo Ukrainoje ir auganti karo grėsmė verčia permąstyti ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės sistemų pasirengimą, įskaitant sveikatos apsaugą. Ar Lietuvos medikai yra pasirengę dirbti karo, ekstremaliųjų situacijų ar krizių sąlygomis?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad pasirengimas vyksta, tačiau gydymo įstaigų atsakymai ir specialistų nuomonės rodo – šis procesas dar nevienodas ir vis dar toli nuo visiško pasirengimo.

Dar 2022–2023 m. gydytojų bendruomenė ne kartą garsiai kėlė klausimą, ar šalies medikai turi aiškias gaires ir praktinį pasirengimą veikti karo ar masinės nelaimės sąlygomis. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tuomet tvirtino, kad sistema stiprinama, konkrečių mokymų ar infrastruktūrinių sprendimų daugelis įstaigų dar nematė. Tai kėlė pagrįstą nerimą – nuo karo pradžios Ukrainos medikai turėjo per itin trumpą laiką išmokti ne tik teikti skubią pagalbą karo sąlygomis, bet ir organizuoti veiklą su ribotais ištekliais, elektros tiekimo trikdžiais, po nuolatinėmis atakomis.

2024–2025 m. situacija Lietuvoje pradėjo keistis. Pradėti nacionaliniai mokymai, parengti aiškesni veiksmų planai, vykdomas infrastruktūros stiprinimas. Visgi ši sistema dar tik įsibėgėja, o kai kur net nepasiekia planuotų tikslų. Šiandien, remdamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymais, Higienos instituto duomenimis, ligoninių pozicijomis ir medikų komentarais, žvelgiame į tai, kas jau padaryta, kas veikia ir kur vis dar stringa pasirengimo grandinė.

„Karo grėsmės akivaizdoje medicinos darbuotojai paliekami nežinomybėje. Nėra nei aiškių instrukcijų, nei mokymų, nei veiksmų plano. Apgailėtina, kai į tokius svarbius dalykus valdžios institucijos žiūri pro pirštus“, – kalbėjo gydytojas odontologas Nerijus Zakas.

Nacionalinis planas: nuo EMT iki infrastruktūros ir kraujo rezervų

Apie medikų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms pasiteiravome SAM. Atsakyme ministerija teigia, kad šiuo metu vykdomi keli esminiai pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms komponentai.

Vienas jų – mobiliosios skubiosios medicinos pagalbos komandos (EMT) formavimas. Komandą sudarys 40 slaugytojų ir paramedikų, 20 įvairių sričių gydytojų ar jų rezidentų, 5 asmenys, atsakingi už medikamentų logistiką, ir ne mažiau kaip penki Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Ši komanda turės būti pasirengusi reaguoti į įvykius užsienyje per 72 val., o Lietuvoje – per 24–48 valandas.

Taip pat įvardijama, kad stiprinama 62 asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūra. Daugiausia dėmesio skiriama 14 traumų klasterio ligoninių, kurios ekstremaliųjų situacijų atveju priimtų pagrindinius pacientų srautus. Modernizavimas apima elektros, šildymo, vandens, ryšio, deguonies tiekimo infrastruktūrą, taip pat apsaugą nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių.

SAM patvirtino ir aprūpinimo krauju planą, kuris orientuotas į donorystės, logistikos, gamybos ir paskirstymo užtikrinimą ekstremaliomis sąlygomis. Pavyzdžiu laikoma karo Ukrainoje patirtis – pastebėta, kad, kilus grėsmei, visuomenės pasiryžimas aukoti kraujo smarkiai išauga.

Taip pat nurodoma, jog Greitosios medicinos pagalbos tarnyba jau įtraukta į bendras pratybas su Lietuvos kariuomene ir NATO sąjungininkais. Šių pratybų tikslas – evakuacijos treniruotės, sąveikos su kitomis tarnybomis modeliavimas, pasirengimas veikti bendroje reagavimo grandyje.

Nepamiršta yra ir ilgalaikė sveikatos specialistų mokymų sistema – koncepcija, kuri apims kompetencijų planavimą, programų rengimą, vertinimą ir nuolatinę stebėseną. Plane numatyti konkretūs terminai, atsakingos institucijos bei finansavimo poreikis.

Higienos instituto vykdomas projektas

2024 m. birželio 17 d. pradėti Higienos instituto organizuojami mokymai, paremti SAM patvirtinta programa „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ypatumai įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių, ekstremaliųjų situacijų ar karo padėties metu“.

Programos tikslas – suteikti žinių ir praktinių įgūdžių ne tik gydytojams, bet ir visų lygių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Iki šiol apmokyti 668 specialistai, o iki 2025 m. pabaigos numatoma apmokyti 1003 asmenis.

Higienos centro teigimu, mokymai jau įvyko devyniuose Lietuvos miestuose. Pasirengimui skiriamos 16 valandų, iš jų 6 valandos praktiniam darbui: užduotims, situacijų analizei. Tačiau tai nėra realios simuliacijos ar karo sąlygas imituojančios pratybos, o dalis medikų pabrėžia, kad būtent to ir trūksta – veikimo ekstremaliomis sąlygomis.

Gydymo įstaigų realybė

Nors SAM ir Higienos institutas viešai deklaruoja apie pradėtus mokymus, situacija šalies gydymo įstaigose nevienoda.

Marijampolės ligoninės ryšiams su visuomenė atstovė patvirtino, jog mokymai jų įstaigoje jau įvyko ir yra suplanuoti dar vieni. Tauragės ligoninės vadovas Liutauras Indriuška informavo, kad jų įstaigoje šie mokymai dar nebuvo organizuoti, nors Higienos institutas teigė, jog šiame mieste pasirengimas jau įvyko.

Susisiekus su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovais išgirdome lakonišką atsakymą: „Jokių komentarų neturiu.“

Realus pasirengimas – kritinė spraga

Gydytojas odontologas, Lietuvos odontologų rūmų narys N. Zakas šiuo klausimu aktyviai siekia didelio masto medikų parengimo. Nuo užklausų teikimo SAM iki savanoriškų mokymų organizavimo su Lietuvos odontologų rūmais. N. Zakas neapsiriboja vien savos srities specialistais, nuolat bendraudamas su įvairių specializacijų medikais kol kas girdi tik nusivylimą.

„Deja, diskusijos tarp medikų ir SAM tik ir lieka diskusijomis. Seniai jau pastebėjome, jog valdžios institucijos šiuos klausimus tik vilkina ir jokių konkrečių darbų mes dar nematėme. Dažnai sulaukiame atsakymo, nekelkite panikos, viską sužinosite savu laiku. Ne – mes norime žinoti dabar. Šiuo metu situacija jau atrodo absurdiška, kai kiekvieną dieną lauki kokių nors naujienų, o tau nieko nesako, ignoruoja“, – sakė N. Zakas.

Medikai ne tik jaučiasi palikti nežinioje dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo, bet ir jau ima prarasti viltį, kad valdžios institucijos imsis realių pokyčių. Pasak N. Zako, ši situacija tampa ypač neraminanti, kai kalbama apie dabartinę valdančiąją daugumą – Socialdemokratų partiją. Anot jo, užuot ėmęsi sprendimų, politikai linkę problemą nuvertinti bei atidėlioti jos sprendimus.

„Jei karas prasidėtų dabar, mes nežinotume, ką daryti, ko imtis, „išsižioję“ lauktume valdžios nurodymų. O jei kalbant apie dabartinę valdančiąją daugumą, Socialdemokratų partiją, iš viso neaišku, kaip mums seksis šiuo klausimu. Mano vizija jau linksta link to, kad ir toliau lauksime pokyčių, o mums tik atsakys – nesureikšminkite, nieko čia tokio“, – kalbėjo N. Zakas.

Diskutuojant apie medikų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, dažniausiai kalbama apie gydytojus chirurgus, traumatologus ar anesteziologus. Tačiau karo sąlygomis specializuoti įgūdžiai gali būti reikalingi kur kas platesniam specialistų spektrui.

„Manau, kad, jei pokytis įvyks ir sulauksime apmokymų bei bent kokio pasirengimo, odontologijos srities specialistai taip pat neturėtų būti atskirti nuo šio projekto. Karo atveju odontologai galės gydyti ne tik dantis, bet ir patirtas veido srities traumas. Pavyzdžiui, kariui arba civiliui kulka perskrieja žandikaulį, pažeisdama dantis – tai būtų mūsų, odontologų, sfera. Vienareikšmiškai manau, jog reikia ruošti visų sričių medikus, šioje vietoje negalima diskriminuoti. Kolegos odontologai, kurie važiavo į Ukrainą teikti medicininės pagalbos fronte, atlikdavo tiek odontologines, tiek karo mediko pareigas“, – sakė N. Zakas.