Lietuvos kariuomenė pakomentavo karo Ukrainoje situaciją: siūlo nepanikuoti

Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, kuris vyksta jau aštuntą dieną. Lietuvos kariuomenė pakomentavo situaciją, siūlo gyventojams ir toliau stengtis gyventi įprastą gyvenimą, per daug nepanikuoti. 

Situaciją apie karą Ukrainoje Lietuvos kariuomenė pakomentavo feisbuko socialiniame tinkle: 

„Nuo šiol į klausimus, kurių sulaukiame el. paštu, soc. tinkluose ir kitais būdais, pradedame atsakinėti viešai, kad veiktų kaip „vienas žmogus paklausia, o atsakymą girdi visa auditorija“. Kelios sąlygos:

1) Būsime atviri ir ne visada sakysime tai, ką norite girdėti.

2) Nemėginsime atspėti ateities.

3) Esame statutinė organizacija ir turime apribojimų – nesikišame į kitų institucijų atsakomybę ir nekomentuojame politinių sprendimų

4) Atsakymai bus parašyti tikrų žmonių, tikrų karių – ne šabloniniai ir ne automatiniai.

Pradedame nuo labiausiai degančio klausimo (ir ilgiausio atsakymo):

Ar vis dar galioja tai, ką sakėme didelio ažiotažo susilaukusiame savo post‘e „Žmonės STOP.“

Atsakymas – TAIP. Su keliais papildymais:

1. Saugumo situacija pasikeitė iš esmės ir atsivėrė akys (jei dar kam buvo neatsivėrusios) – Rusija pradėjo intensyvią ginkluotą agresiją prieš Ukrainą.

2. Prie Lietuvos valstybės sienų nefiksuojama jokių neįprastų Rusijos/Baltarusijos dalinių veiksmų ar neįprasto pajėgų buvimo.

Ką daryti:

1. Susitarkime pradžioje su savo savijauta. Visi dabar jaučiamės panašiai: nieko nesinori, visos mintys – viena kryptimi, darbai krenta iš rankų. Tačiau dabar reikia maksimaliai pamėginti susigrąžinti ramybę. Kaip tai padaryti? Karo psichologų siūlymas, kuriam pilnai antriname: ramiai ir neskubėdami padarykime tai, ką padarę jausimės ramesni. Kiekvienas jaučiame, kas tai. Jei jausimės ramesni, nusipirkę maisto trims paroms – nusipirkime jo. Negendantys produktai, kaloringi produktai, riešutai, saldumynai – prašom. Du kanistrai dyzelinio kuro – kodėl gi ne, vis tiek nuolat vartojame. Jei jausimės ramesni įsigiję ginklą savigynai – kreipkimės į artimiausią Policijos licencijavimo skyrių ir susitvarkykime leidimą. Ramybė – vienas baisiausių ginklų, pavojingiausias priešininkas yra tas, kuris yra ramus ir nesiblaško. Ramybė taip pat leidžia susikaupti ir įgyvendinti antrąjį, svarbiausiąjį, patarimą – dirbti savo darbą.

2. Dirbkime savo darbą, kuo geriau, kuo efektyviau. Jei esate autoservisas – „padarykite“ daugiau automobilių per dieną, nei įprastai. Jei esate veterinarijos gydykla – priimkite daugiau gyvūnų, nei įprastai priimate. Ūkininkai, geras oras – važiuokite į laukus. Dirbdami spręsime vieni kitų rūpesčius, o greičiau žmonėms išsisprendžia eiliniai buitiniai rūpesčiai – greičiau jie dėmesį gali nukreipti kitur. Veikianti valstybė – labai sunkiai pažeidžiama. Veikiantys verslai ir šalies funkcijos sudaro sąlygas efektyviai veikti ir šalies saugumą bei gynybą užtikrinančioms institucijoms.

Ko nedaryti:

1. Nedalinkime patarimų institucijoms, kaip jos turėtų daryti savo darbą. Dar labai smarkiai su tuo nesusiduriame, bet jau po truputį matyti požymių. Neklauskite karių, ar jau pakėlėme sraigtasparnius, ar užminavome kelius ir panašiai – mes trisdešimt paskutinių metų non-stop treniravomės atlikti valstybės ginkluotą gynybą. Pakeliame visas pajėgas, kurias reikia pakelti ir darome kitus veiksmus, kurie palaiko mūsų budrumą ir parengtį. Vien šiuo metu Lietuvoje manevruoja tūkstančiai karių.

2. Atidžiai pergalvoti, jei nutarėte šast ir įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir panašiai. Jei pirmas kartas, kada apie tai pagalvojote, buvo 2022 m. vasario 24-oji (Rusijos agresijos Ukrainoje diena), palaukite ir užleiskite eilę tiems, kas jau seniai galvojo ir ši diena tebuvo lūžio taškas. Vietų skaičius nėra begalinis, kai kurios rinktinės jau braška per siūles. Šituo galima ir pasidžiaugti, bet žiūrėti reikia blaiviai ir įsivertinti, ar nesame „emocinis karys“.

Apibendrinant – dabar kviečiame susigrąžinti bent sąlyginę ramybę taip, kaip šeštasis jausmas sako tą padaryti. Ramybė nėra tikslas, bet svarbi priemonė gerai dirbti savo darbą.

O tada – svarbiausioji dalis: didvyris nebūtinai yra karys. Didvyris yra kiekvienas žmogus, kuris gerai atlieka savo darbą, nepaisydamas aplinkybių. Net Kijeve šiandien daugybė žmonių eina ir dirba savo darbą. Juos irgi vadina didvyriais“, – rašo Lietuvos kariuomenė.