Lietuvos kariuomenė: „Baimė – sveiko žmogaus požymis“

Lietuvos kariuomenė viešai atsakė į šešis gyventojų užduotus klausimus:

1. Ar priešas jau yra už vartų, tik kariuomenė viską slepia?

Nėra. Tam, kad Lietuva būtų užpulta, būtinos dvi sąlygos: pirma, prie Lietuvos sienų turi būti išdėstytos priešo pajėgos, antra – žinomas ketinimas jas panaudoti. Šiuo metu kariuomenės žvalgyba stebi Rusijos veiksmus Ukrainoje. Požymių, kad pajėgumai būtų perdislokuojami arčiau Lietuvos, nėra. Situacija Baltarusijoje išlieka nepakitusi – vyksta intensyvus, bet stabilus karinis rengimas. Todėl nė viena iš ankščiau paminėtų sąlygų nėra išpildyta.

2. Ar Rusija kelia grėsmę, ar ji yra išaugusi?

Vienareikšmiškai kelia, tačiau pagarbiai primename, kad niekuomet kitaip ir nebuvo. Rusijos keliama grėsmė Lietuvai yra konstanta nuo maždaug XV amžiaus, kuomet įvyko pirmasis LDK ir Maskvos karas, su kuria tiesiog turime išmokti gyventi. Šiuo metu karinių pajėgumų Rusija turi daugiau nei 2022-aisiais, stebimas ginkluotųjų pajėgų augimas. Naujai kuriami kariniai vienetai nėra kaip nors dislokuojami mums tiesioginę grėsmę keliančiose vietovėse.

3. Ar JAV atitrauks savo karius iš Lietuvos?

JAV Lietuvoje yra dislokavusi du batalionus. Šiandien, kaip ir vakar, jie treniruojasi vieni arba kartu su Lietuvos kariais, paprastai su Pėstininkų brigada „Žemaitija“. Nauja JAV karių rotacija įvyko prieš kelias savaites. Kiekvienos šalies karių dislokavimas užsienyje yra tos šalies nacionalinis sprendimas.

Kalbant apie užsienio kontingentus, tai šiandien Lietuvoje yra keli tūkstančiai sąjungininkų karių, o didžioji dalis jų – Vokietijos vadovaujama NATO daugianacionalinė kovinė grupė. Dar yra apie 1 000 JAV karių, taip pat po truputį, bet nepertraukiamai plečiasi Vokietijos 45-osios
brigados „Lietuva“ karių skaičius. Nuo 2004-ųjų Lietuvoje dislokuota NATO oro policijos misija. Taip pat beveik nepertraukiamai, per įvairias pratybas, Lietuvoje sukasi sąjungininkų sausumos vienetai, laivai, bombonešiai.

4. Ką veikia Lietuvos kariuomenė, kai aplink tokia įtampa?

Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos atliekame be kasdienių pratybų: pirma, kuriame nuosavą diviziją. Planas – 20 000 karių, operuojančių tankais, pėstininkų kovos mašinomis, oro gynybos, inžinerijos priemonėmis, integruotais dronais ir kitais pajėgumais. Divizija yra mūsų galimybė neužsisėdėti apkasuose ir daužyti priešą taip, kaip jį ir priklauso daužyti. Antra, stipriname žvalgybos pajėgumus. Toli matanti žvalgyba leidžia laiku pasiruošti ir tinkamoje vietoje pastatyti reikiamų priešnuodžių. Trečia, dieną naktį ruošiamės perėjimui prie visuotinio šaukimo, kur svarbiausia mūsų užduotis – užtikrinti galimybes tarnauti visiems norintiems ir galintiems, nes po 2022-ųjų norinčių tarnauti kariuomenėje netrūksta, tik vietų skaičius kariuomenėje ribotas.

Čia reikia pasakyti, kad sąžininga, jog saugumas turi savo kainą. Šarvuotų durų į butus nemokamai irgi niekas neįstato, tačiau apie jas pagalvojame prieš pirkdami brangius daiktus į namus, nes pasaulis yra koks yra, pasitaiko ne tik gerų žmonių. Norint pasistatyti kareivines ir įsigyti ginklų, reikia susimokėti. Bet mokėti pinigais dabar yra geriau, nei vėliau mokėti gyvybėmis.

5. Man baisu, kad mus užpuls.

Įsitikinimai tampa tikrove. Arba, kita vertus, tikrovė dažnai yra mūsų pačių susikurti įsitikinimai. Strateginės komunikacijos mintis ir sena kaip pasaulis tiesa sako, kad meistriškiausiai laimėtas karas yra tas, kurio net nereikėjo kariauti, o tik priversti priešininką bijoti ir priimti baimės padiktuotus sprendimus. Rusija tai daro nuolatos, šiandien aplinkybės ypač palankios bauginimui stiprinti. Bijoti yra normalu, baimė – sveiko žmogaus požymis, tačiau ji mums neturi vadovauti. To visuomet mokomi ir kariai, kartais einantys į mūšį prieš keturis penkis kartus stipresnį priešininką: bijoti galima, tačiau mūšio planas parengiamas remiantis matematika ir karo principais.

6. Tai ką daryti?

Ruoštis. Kariai turi ginkluotis ir treniruotis atlikti savo užduotį, ne kariai – irgi. Mes visi – nuo dainininko iki moksleivio – atliekame svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime. Jei šią funkciją atliksime ir toliau, nepaisant to, kad bijome – sukursime pačią tikriausią visuotinę gynybą, apie kurią dabar taip dažnai kalbama. Visuotinė gynyba nereiškia, kad visi ruošiasi šaudyti. Ji reiškia, kad mokantys šaudyti – pasirengę tai daryti, nemokantys, bet galintys – mokosi ir esant reikalui būna pasirengę pakeisti šaudančius, nemokantys ir negalintys – daro darbą, kurį ir šiaip daro ir geriausiai moka bei yra pasirengę jį atlikti bet kokiomis aplinkybėmis. Tą puikiai supranta ir priešas, iš paskutiniųjų mėginantis kalti pleištus į mūsų smegenis ir priversti priimti baimės padiktuotus sprendimus. Šitam reikalui tiesiog privalome būti atsparūs.

Įkvėpkime oro ir ramiai ruoškimės visuotinei gynybai, tai yra mūsų kelias į taiką. Kai pats sau padedi – ir Dievas padeda.

Bet durniui kelio nebeduodam.