Lietuvos jūrų muziejui reikia ne tik jūros, bet ir saulės bei vėjo

Kuo daugiau švariai pagamintos elektros energijos, tuo geriau – įsitikinusi Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Pasak jos, masinis gyventojų bei organizacijų perėjimas prie saulės elektrinių ir vėjo parkų plėtra atveria Lietuvai naują potencialą, o naudą įrodo reali patirtis.

O. Žalienė skaičiuoja, kad per metus Lietuvos  jūrų muziejus sunaudoja daugiau kaip 3 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos. „Muziejaus delfinariume vyksta nuolatinė vandens cirkuliacija – yra valomas, kad būtų užtikrinta reikiama gyvūnams kokybė. Ciklas yra uždaras: atliekamas biologinis, cheminis, mechaninis valymas. Valymo ir kita įranga negali veikti be elektros energijos. Todėl atidžiai analizavome galimybes ir ieškojome, kaip patys bent iš dalies galėtume apsirūpinti švariai pagaminta elektra“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus direktorė.

Kviečia į nemokamą festivalį

Anot O. Žalienės, aktyvus dialogas su tvarumo, energetikos, finansų ir kitais ekspertais parodė, kad ieškant sprendimų svarbu megzti dialogą ir išklausyti įvairių įžvalgų, nuomonių, rekomendacijų. „Ši kelionė į žaliąją energetiką mums suteikė daug vertingos patirties. Norime ja dalintis, dalyvauti dialoge ir toliau kelti klausimus, kurie visuomenei virstų impulsu siekti dar didesnio tvarumo, skatintų pažangiai išnaudoti dar daugiau galimybių, pavyzdžiui, jūrinio vėjo elektrines“, – dalijasi O. Žalienė ir pripažįsta, kad muziejui būtų priimtina galimybė gauti dalį elektros energijos iš vėjo elektrinių – tai galėtų patenkinti dalį energijos poreikio, kai generacija iš saulės sumažėja. „Kiek tokia galimybė reali – būtinai padiskutuosime festivalyje „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“. Šis nemokamas renginys tęsia Lietuvos jūrų muziejaus tradiciją burti savo aplinką mylinčius ir saugančius žmones“, – teigia muziejaus vadovė.

Šiemet festivalis vyks birželio 21 dieną Klaipėdoje, Danės skvere. Teatro spektaklis, koncertas, kūrybinės dirbtuvės, žinių viktorina, komikų klubo pasirodymas ir dar daug įspūdžių bei patirčių laukia tiek klaipėdiečių, tiek miesto svečių. Festivalio organizatoriai sako norintys, kad visuomenėje kuo plačiau sklistų žinia, jog kiekvienas iš mūsų paprastais kasdieniais veiksmais galime palaikyti ir auginti tvarumą – rūpintis ateitimi.

Kodėl svarbu atsigręžti į vėją?

Sėkmingai veikiančią nutolusią saulės elektrinę O. Žalienė vadina vienu iš reikšmingiausių muziejaus žingsnių tvarumo link. Šis projektas svariai prisideda palaikant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus ir atitinka Pasaulio susitarimo principus.

Muziejui priklausanti nutolusi 1,6 megavato (MW) galios elektrinė įrengta Kėdainių rajone, Gaisuose. Prieš metus projektą įgyvendinusi bendrovė taip pat užtikrina energijos gamybos įrenginio aptarnavimą bei priežiūrą. Projektui muziejus naudojo nuosavas lėšas ir iš Klimato kaitos programos gautą finansavimą.

Projekto nauda įsitikinusi muziejaus direktorė teigia, kad būtų gerai, jeigu Lietuva galėtų pasigaminti kuo daugiau sau reikiamos elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių – pasitelkiant saulę ir vėją tiek žemėje, tiek jūroje. „Jau dabar Lietuvoje vėjo elektrinės pagamina reikšmingą dalį elektros energijos. Jūros vėjas mums visiems leistų gauti dar daugiau žaliosios elektros energijos. Be to, elektrinės jūroje užtikrintų daug didesnę ir pastovesnę generaciją, ypač šaltuoju metų laiku, kai saulėtų valandų yra mažai“, – kalba O. Žalienė.

Pažangūs projektai atveria lyderystės kelią

Apie jūrinio vėjo projektus ir privalumus aktyviai kalba ir kita festivalio „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ organizatorė – bendrovė „Ignitis renewables“. Įmonės Komunikacijos partneris Paulius Kalmantas įsitikinęs, kad festivalis paskatina žmones domėtis tvarumo galimybėmis tiek kasdieniame gyvenime, tiek visos valstybės mastu. Pasak P. Kalmanto, Lietuva turi visas galimybes tapti vėjo energetikos lydere regione. Proveržis lemtų ne tik didesnį tvarumą, bet stiprintų šalies ekonominį bei geopolitinį saugumą.

Anot P. Kalmanto, pastaraisiais metais atsinaujinančios energetikos sektorius augo itin sparčiai, o vėjo elektrinės buvo pagrindinis šio augimo variklis. Lyginant 2023 ir 2024 m., vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis padidėjo 1,38 karto. Mūsų šalies lyderystę parodo tai, kad bendra Lietuvos vėjo elektrinių galia siekia apie 1 740 MW – tai yra beveik 3 kartus daugiau nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus.

„Ignitis renewables“ atstovas apibendrina, kad kuo daugiau pažangių projektų Lietuva kuria ir įgyvendina, tuo labiau auga energetikos, aplinkosaugos ir tvarumo specialistų gretos bei kompetencijos. O vienas geriausių būdų praturtinti vertingas žinias – jomis dalytis. Dėl to festivalio „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ partneriai kviečia visus kuo aktyviau dalyvauti šių metų programos renginiuose.