Lietuvos ir Šiaulių jūrų skautai ir vandens sportas

Lietuvoje skautų judėjimo pradžia laikoma 1918 m. lapkričio 1 d., kai Vilniaus Vytauto gimnazijoje įvyko pirmoji Petro Jurgelevičiaus (Jurgėlos) įkurtos skautų draugovės sueiga. 1919 m. vasario mėnesį mišrią skiltį Kaune įkūrė ir jai vadovavo Kostas Vaitkus. Tų pačių metų pavasarį įkurta Lietuvos skautų paspirties draugija, kurios vadovu tapo J. Alekna. 1920 m. pirmieji skautų vienetai įkurti Panevėžyje, Šiauliuose, Vilkaviškyje ir kt.

1920 m. Šiauliuose pirmą skautų draugovę įkūrė ir jai vadovavo Ildefonsas Stanevičius. 1921 m. lapkričio 26 d. Šiauliuose Vacys Baniulis įkūrė Vytauto Didžiojo vardo draugovę, o 1922 m. vasario 24 d. – Mirgos draugovę ir joms vadovavo. 1922 m. sausio 17 d. Vytauto draugovė išleido laikraštuką „Skautas“, kuris 1923 m. kovo 15 d. pradėjo eiti „Skautų aido“ vardu (redaktorius V. Baniulis). Pirmieji bendradarbiai: kunigas V. Mažonas, mokytojai K. Dineika, J. Rimkus, P. Barzdžius ir kt. 1923 m. rugsėjį „Skautų aidas“ (nuo Nr. 5) tapo Lietuvos skautų asociacijos spaudos leidiniu.

1924 m. kovo 15 d. buvo įsteigtas Šiaulių rajono tuntas, kuriam iki 1925 m. rudens vadovavo kapitonas, vyr. skautininkas Mykolas Kalmantas, nuo 1925 m. rudens iki 1935 m. – skautininkas K. Ubeika, 1935–1938 m. jam vadovavo E. Vaivydas ir kt. 1929 m. Šiaulių rajono tuntas buvo gausiausias (53 vienetai) Lietuvoje. Į jį, be Šiaulių, įėjo Joniškio, Kuršėnų, Linkuvos, Radviliškio, Žagarės, Žeimelio skautų vienetai ir draugovės.

Vieni iš buriavimo sporto pradininkų Lietuvoje buvo jūrų skautai. Lietuvos jūrų skautai – jūrinės pakraipos Lietuvos skautų atšaka. Pirmieji jūrų skautai įsikūrė Kaune. 1922 m. kovo 12 d. Kauno „Aušros“ gimnazijoje buvo suorganizuota pirmoji Lietuvoje jūrų skautų skiltis.

Nuo 1925 m. Lietuvos jūrų skautai veikė kaip atskira savarankiška organizacija, vadovaujama Petro Jurgėlos, tačiau 1927 m. ji susiliejo su vieninga Lietuvos skautų sąjunga. Jūrų skautai tiek Baltijos jūroje, tiek Lietuvos vidaus vandenyse populiarino buriavimą ir vandens sportą.

1926 m. spalio 1 d. į pirmąją kelionę iš Klaipėdos į Liepoją išplaukė jūrų skautų jachta „Budys“. Tai – Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia. Plaukiodami „Budžiu“, įgavo geros praktikos buriavimo sporto vadovai, buriuotojai, jūrų skautai.

1939 m. Lietuvoje buvo 24 jūrų skautų vienetai su 545 jūrų skautais. Pasak Lietuvos jūrų skautybės pradininko P. Jurgėlos (1901–1992), „per visą nepriklausomybės Lietuvoje laikotarpį jūrų skautų sąjūdis buvo vienintelė Lietuvoje jūrinė mokykla, kurią pilnai ar nepilnai išėjo 2–3 tūkst. lietuvių“.

1939 m. rugpjūčio mėnesį jūrų skautų buriavimo kursų antrosios pamainos dalyviai su Klaipėdos jūrų šaulių būrio jachta „Šaulys“ atliko mokomąjį plaukiojimą. Jūrų skautai iš Kauno, Šiaulių, Telšių, Mažeikių, Biržų, Tauragės, vadovaujami karo laivo jūrų leitenanto Povilo Juliaus Labanausko bei pavaduotojų – padėjėjų Dačinsko ir Aglinsko, sėkmingai įveikė dviejų savaičių kelionę iš Klaipėdos į Gotlandą.

Vieninteliame tarpukario Lietuvos kariniame laive „Prezidentas Smetona“, be jūrininkų, tarnavo jūrų skautai ir buriuotojai. Jų gretose buvo ir šiauliečių. Šio karinio laivo paskirtis buvo kovoti su kontrabanda bei apmokyti jūreivius. Kapitonas Povilas Julius Labanauskas (1908–1999) kurį laiką mokėsi Šiauliuose, nuo 1922 m. priklausė pirmajam skautų būriui. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu 1939 m. lapkričio 18 d. jis buvo paskirtas laivo „Prezidentas Smetona“ vadu.

Šiaulių jūrų skautai (1926–1944 m.)

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais kelias į jūrinį buriavimą vedė per jūrų skautus. Vandens sportu Šiauliuose pirmieji užsiėmė jūrų skautai. Jie nemažai prisidėjo, kad buriavimo vandens sportas mieste taptų populiarus. O ir patys aktyviai dalyvavo šioje veikloje.

Jau 1925 m. Šiauliuose pradėta organizuoti jūrų skautų veikla. Taigi, vandens sportu ir buriavimu Šiauliuose pirmieji susidomėjo jūrų skautai, kurių užsiėmimai vykdavo Talkšos ir Rėkyvos ežeruose bei kituose vandens telkiniuose.

1926 m. spalio 19 d. Šiauliuose įsisteigė pirmasis jūrų skautų vienetas – atskira skiltis (valtis), kuriai vadovavo Vladas Orlauskas, vėliau – J. Kairys. Jūrų skautai nuomojo valtis ir plaukiojo Šiaulių (dabar – Talkša) ir kituose Lietuvos ežeruose.

1931 m. sausio 18 d., Šiaulių rajono skautų tunto tuntininkui leidus, Mokytojų seminarijoje įsikūrė jūrų skautų valtis (skiltis). Pirmajai jūrų skautų valčiai Mokytojų seminarijoje vadovavo Kazimieras Vėževičius. Iš pradžių Šiauliuose buvo tik viena jūrų skautų valtis, kurią sudarė 12 narių.

1932 m. Šiaulių mokytojų seminarijoje veikiančios jūrų skautų valties vairininkas buvo K. Vėževičius, komandavęs 28 nariams, sudariusiems tris skiltis. Iš šios valties išsirutuliojo Vaidoto valtis, kuriai vadovavo leitenantai Pranas Bandzinas, Jonas Gelumbauskas ir Adolfas Rudzys.

1932 m. K. K. Vaidoto draugovė įsigijo trijų porų irklų valtį. Jūrų skautai kiekvieną mėnesį rengė laivo sueigas, neskaitant nedidelių atskirų valčių susirinkimų, mokėsi jūrininkystės įgūdžių. 1932 m. birželio 5 d. Šiaulių jūrų skautai nuleido į Šiaulių ežerą 10 metrų ilgio, 8 irklų vienstiebį laivą, kuriuo mokėsi plaukioti.

1933 m. birželio 21 d., populiarindami vandens sportą, Šiaulių jūrų skautai kartu su Mokytojų seminarijos abiturientais irstėsi laiveliais miesto ežere.

1936 m. lapkritį Šiaulių jūrų skautų K. K. Vaidoto laivas ir jo vaidija nutarė įsigyti du burinius laivus vietoje nežinomų piktadarių sulaužyto jūrų skautų vienetui priklausiusio laivo.

1936 m. Šiaulių draugovėse steigėsi naujos jūrų skautų valtys (skiltys). Tų pačių metų lapkričio mėnesį Šiauliuose prie jūrų skautų K. K. Vaidoto laivo įsisteigė dvi jūrų skaučių valtys. Vienai vadovavo skiltininkė, jūrų skautė Irena Staškevičiūtė (Laurinavičienė), kitai – jūrų skautė Olė Dapšytė. 1937 m. abi jūrų skaučių valtys prisijungė prie „Kastyčio“ laivo, kuriam vadovavo vyr. valtininkas Bernardas Laurinavičius, vėliau – leitenantas Stasys Bulota.

1937 m. įsikūrė „Kastyčio“ laivas, kurį „vairavo“ vyr. valtininkas B. Laurinavičius, leitenantai Jonas Obuchavičius, Stasys Bulota. „Kastyčio“ laivo štabą sudarė: Edvardas Petrovas, O. Dapšytė, laivo vadas B. Laurinavičius, I. Laurinavičienė, Jonas Šablinskas, Pranas Mažeika, Vytautas Pociūnas, K. Veitas ir kt.

1937 m. vasario 21 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie jūrų skautų veiklą mieste rašė: „Šiaulių jūros skautų Vaidoto laivas, vadovaujamas vyr. valtininko leitenanto Pr. Bandzino, gyvuoja 6 metus. Neseniai prie laivo įsisteigė ir mergaičių Gulbių valtis, kuri, dar mažai praktiškų ir teorinių žinių turėdama, daro užsiėmimus kartu su laivo įgula. Šiuo laiku laivo įgulą (su mergaitėmis) sudaro 40 narių, kurie veik visi uniformuoti. Taip pat neseniai įkurtos jaunųjų jungų 2 valtys, tiesioginėje vado žinioje. Tai būsimieji Lietuvos laivyno jūrininkai.“

1937 m. gegužės 23 d. jūrų skautų K. K. Vaidoto laivas pasiskirstė į du laivus. Pirmajam vadovauti sutiko K. Pocius ir vairininkas P. Mažeika, o antrajam – „Kastyčio“ laivui – vairirininkas V. Veikutis ir vyr. valtininkas B. Laurinavičius. Abu laivus globojo skautų skyriaus vadas, paskautininkas leitenantas P. Bandzinas (buv. Vaidoto laivo vadas).

Šiaulių jūrų skautai, propaguodami mieste buriavimą ir vandens sportą, 1937 m. spalio 10 d. savo prieplaukoje (Rygos g. 42C, prie Šiaulių ežero) surengė vandens sporto sezono uždarymą. Šio renginio metu tuntininkas K. Ubeika savo kalboje paragino jūrų skautų įgulų narius (jų buvo 20) ir toliau studijuoti jūrininkystę bei lavintis.

Po to įgulos nariai išplaukė į Šiaulių ežerą, kur laiveliais atliko keletą parodomųjų numerių. Neišdildomą įspūdį visiems padarė kandidatų į jūrų skautus išvežimas į Talkšos ežerą ir jų palikimas valtyje be irklų – ežero viduryje. Kandidatai į jūrų skautus sėkmingai išlaikė egzaminą ir sugrįžo į krantą, irkluodami vien rankomis. Jūrų skautų vandens sezono uždarymo ceremoniją vedė „Kastyčio“ laivo vadas, valtininkas, jaunesnysis leitenantas J. Obuchavičius ir jo pavaduotojas, jūrų skautas B. Laurinavičius.

Šiaulių jūrų skautai surengė nemažai plaukiojimų buriniais-irkliniais laivais ir baidarėmis po Lietuvos upes ir ežerus. Tačiau svarbiausias jų tikslas buvo nuplaukti iki Klaipėdos uosto ir susipažinti su jūriniu gyvenimu. 1937 m. vasarą Šiaulių valstybinės berniukų gimnazijos jūrų skautai lankėsi Klaipėdoje, uoste apžiūrėjo karo laivą „Prezidentas Smetona“, pabuvo Nidoje, grožėjosi Kuršių mariomis, kopomis, maudėsi Baltijos jūroje.

1938 m. „Kastyčio“ laivo įgulą sudarė 16 jūrų skautų, iš jų – 3 kandidatai. Visi jūrų skautai turėjo uniformas. 1938 m. „Kastyčio“ laivo vyr. valtininkas Pranas Mažeika pirmasis iš saviškių baigė Šiaulių valstybinę berniukų gimnaziją.

Iki 1939 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose veikė du jūrų skautų laivai, suformuoti iš 53 narių. 1939 m. lapkričio 26 d. Šiaulių rajono tunto jūrų skautų skyrininku deleguotas prokuroras Vytautas Bulota. Remiantis Lietuvos skautų brolijos dokumentais, 1939 m. Šiauliuose buvo įregistruoti 53 jūrų skautai, o buriavimu iki 1940-ųjų užsiiminėjo apie 30 narių.

1940 m. kovo 16 d. Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje įvyko jūrų skautų „Kastyčio“ laivo iškilminga sueiga. Dalyvavo visi skautai. Sueigą vedė jos vadas – vyr. valtininkas S. Bulota. Apsilankęs sueigoje, skautininkas, jūrų kapitonas, leitenantas Povilas Julius Labanauskas ta proga perskaitė įdomią paskaitą – tema „Laivo vaidmuo dabartiniame kare“. P. Labanauskas apsidžiaugė, pamatęs jūrų skautus, ir pareiškė: „Matau jumyse brolius, kad jūs esate kaip vienas, tą sprendžiu iš jūsų išvaizdų ir uniformų. Turiu gerą viltį, kad iš jūsų išeis nemažai ir gerų jūrininkų, kur papildysite nors 10 proc. trūkstamų jūrininkų.“

1940 m. balandžio mėnesį Šiaulių jūrų skautų „Kastyčio“ laivas savo vieneto valčių vadams ir pavaduotojams surengė kursus, kuriuose jachtų statytojas ir buriuotojas V. Skvirblys dėstė buriavimo taktiką, vedė praktikos darbus ir supažindino su įvairiais darbais prie jachtų ir jolių viduržiemį bei pareigomis.

1940 m. gegužės 12 ir 13 d. jūrų skautų „Kastyčio“ laivo vadovybė, siekdama pagyvinti veiklą, per Sekminių šventes surengė jūrų skautų darbų parodą. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio paroda. Joje buvo eksponuojami įvairūs laivų, valčių, jachtų modeliai, be to, savadarbiu būdu pagamintos „ančikės“ regatoms. Šiems jūrų skautų darbams vadovavo prityręs buriuotojas, mokytojas V. Skvirblys. Taip pat šios parodos metu buvo platinami ženkliukai pirmajai jūrų skautų parodai Šiauliuose prisiminti.

1940 m. Šiauliuose veikė du jūrų skautų vienetai: „Kastyčio jūrų skautų laivas“ (36 jūrų skautai, vyr. valtininkas S. Bulota) ir „K. K. Vaidoto jūrų skautų laivas“ (17 jūrų skautų, valtininkas A. Rudzys).

Buvęs šiaulietis, buriuotojas Povilas Garbauskas prisiminimuose rašė: „Iki 1940 metų Šiauliuose buriavimą kultivavo jūrų skautai. <...> Sovietinei armijai okupavus Lietuvą, ši veikla nutrūko. Jūrų skautai buvo apšaukti priešiška valdžiai organizacija ir jų veikla uždrausta.“

Vokiečių okupacijos metais šiauliečiai – broliai Aleksas ir Viktoras Gabecai, Jonas Strižinas, Vytautas Šutas, Vytautas Venckevičius, Romualdas Veitas, Olegas Truchanas ir kiti jūrų skautai – tapo 1942 m. vasario mėnesį Šiauliuose įkurto buriavimo sporto klubo nariais, aktyviai dalyvavo buriuotojų veikloje ir Rėkyvos ežere 1942–1944 m. organizuotose olimpinių jolių regatose.

Po antrosios Lietuvos okupacijos (1944 m.) daugelis Šiaulių jūrų skautų pasitraukė į Vakarus, veiklą tęsė Vokietijoje, Kanadoje, JAV, Australijoje ir kitose šalyse, keletas jų pradėjo tarnybą jūriniuose laivuose, dalyvavo buriuotojų varžybose užsienyje.