Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai pasirašė tautinių mažumų švietimą abiejose šalyse gerinančių įsipareigojimų planą

Rugsėjo 17 d. Vilniuje švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos nacionalinio švietimo ministras Darius Piontkovskis (Dariusz Piontkowski) pasirašė abiejų valstybių bendrą planą dėl tautinių mažumų švietimo. Planas parengtas remiantis pernai lapkritį Varšuvoje pasirašyta  „Deklaracija dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo“.

Pasirašytame susitarime numatomas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, Lenkijos ir Lietuvos mokyklų, mokytojų bendradarbiavimas, mokyklų aprūpinimas vadovėliais ir mokymo priemonėmis, ugdymo, taip pat ir mokinių neformalaus švietimo, organizaciniai pakeitimai.

„Norime suteikti vienodas galimybes abiejų valstybių jaunuoliams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių ar lenkų, turėti kuo palankesnes jų ugdymosi sąlygas, o kartu – ir geresnę gyvenimo kokybę. Tokią, kurios norime kiekvienam Lietuvos, kiekvienam Lenkijos piliečiui. Dokumente įtvirtintas tautinių mažumų švietimo stebėsenos mechanizmas, kuris padės sistemingai tobulinti ir užtikrinti tautinių mažumų švietimo kokybę tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje“, - teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Abiejų šalių pasirašytame plane sutariama, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose tautinės mažumos kalba vaikams būtų skiriamos 5 valandos per savaitę ugdytis lietuvių kalba. Šiai nuostatai dar turėtų pritarti Seimas.

Lietuva įsipareigoja iki 2022 metų įvesti pasirenkamąjį valstybinį ir mokyklinį lenkų gimtosios kalbos brandos egzaminą. Kiekvienais metais bus vykdoma tautinių mažumų mokyklų mokinių pasiekimų patikrinimų analizė, rezultatai pristatomi tautinių mažumų švietimo bendruomenei. Tautinių mažumų mokyklos daugiakalbėje aplinkoje galės pretenduoti gauti vadinamąjį „kokybės krepšelį“ – papildomas lėšas mokinių pasiekimų skirtumams mažinti. 

Bus renkami Lietuvos mokyklų, kuriose ugdymas vyksta ne valstybine kalba, pasiūlymai dėl mokymo priemonių, didaktikos, kvalifikacijos tobulinimo ir kt., dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji. Iki 2024 m. įsipareigojama padidinti logopedų ir spec. pedagogų skaičių lenkų tautinių mažumų mokyklose. Bus parengtas metodinių leidinių sąrašas, juo keisis abiejų šalių mokytojai. Taip pat planuojama sudaryti pagalbos mokiniui specialistų-ekspertų tinklą. Jie konsultuos kitus mokytojus dėl specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji.

Numatyta finansuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pagrindinio ugdymo lenkų kalbos tautinių mažumų mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas: ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo, didaktikos, pedagoginės pagalbos mokiniams ypatumų temomis. Pagal galimybę remti stažuotes mokyklų su dėstoma lenkų kalba mokytojams Lenkijoje ir mokyklų su dėstoma lietuvių kalba Lietuvoje, bendradarbiaujant su abiejų šalių institucijomis, atsakingomis už pedagogų kvalifikacijos tobulinimą.

Iki 2022 metų numatyta inicijuoti centralizuotą ir sistemišką lenkų gimtosios kalbos vadovėlių, papildomų priemonių rengimą, leidybą.

Šiemet bus sudaryta komisija, kuri įvertins lenkų gimtosios kalbos pradinio ugdymo vadovėlius ir papildomas priemones, išleistas Lietuvoje ir Lenkijoje, pateiks siūlymus, kuriuos vadovėlius būtų galima atnaujinti ar adaptuoti, kuriuos reikia parengti iš naujo. Į vadovėlių rengimą bus skatinami įsitraukti Lenkijos ir Lietuvos specialistai, mokslininkai.

Lenkijos nacionalinio švietimo ministerijos sudaryta darbo grupė išanalizuos lietuvių tautinės mažumos švietimą Lenkijoje ir pasiūlys sprendimus, taip pat ir dėl darželių ir mokyklų, kuriose yra mokama lietuvių kalbos, organizacinės tvarkos. Numatytas glaudesnis Palenkės švietimo tarybos bendradarbiavimas su lietuvių tautinės mažumos organizacijomis. Numatyta taikyti tikslingesnį vertinimą ir teikti švietimo pagalbą lietuvių tautinių mažumų mokyklų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl lietuvių gimtosios kalbos vartojimo. Iki 2022 į kiekvienos vaivadijos metodinio konsultavimo tinklo planą švietimo kuratoriai privalo įtraukti metodines konsultacijas mokytojams, dirbantiems mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba.

Numatyta subsidijuoti vadovėlius, skirtus mokyti lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir Lietuvos geografijos pradinėms ir vidurinėms mokykloms. Tikslinė subsidija galės būti naudojama privalomo bendrojo ugdymo vadovėliams ar mokomajai medžiagai, taip pat ir lietuvių kalba, pirkti.

Kas antrus metus, vieną kartą Lietuvoje, kitą Lenkijoje bus organizuojama konferencija, skirta lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo temoms, deklaracijos įsipareigojimams aptarti, pasidalyti bendradarbiavimo pavyzdžiais. 

Taip pat ketinama sudaryti Tautinių mažumų švietimo komisiją ir pavesti jai deklaracijos įgyvendinimo stebėseną. 

2019 m. lapkričio 20 d. Varšuvoje pasirašytos deklaracijos dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo įgyvendinimo planas.