Lietuvos institucijos ne pakankamai pasirengusioms galimoms karo grėsmėms

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad Lietuvos institucijos vis dar ne pakankamai ruošiasi galimoms karo grėsmėms.

„Mes vis kalbame apie žadintuvo skambučius Vakarams, nuo 2014 metų, 2008 metų, nuo Sakartvelo, dabar. Vis paklausiama, kodėl tie Vakarai nepabudę, bet reikia paklausti ir savęs, ar mes iki galo pabudę esame. Karas vyksta, darome, ką galime, visuomenė organizuoja paramą kiek įmanoma, bet vis tiek toks jausmas, kad tai vis tiek per televizorių vyksta. Kaip ir arti, skauda, bet vis tiek per televizorių“,– NSGK posėdyje trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad vis tiek visi iššūkiai yra suvedami į krašto apsaugos sistemą, į jos pasirengimą. Visgi, pasak jo, kažkaip užmirštama visų kitų institucijų pasirengimą galimoms grėsmėms.

„Aišku, čia galima sakyti, kad daug metų nedaryta, daug metų nemąstyta. Čia dabar vieną ar kitą ministrą kritikuoti irgi turbūt nėra iki galo pelnyta, nes iki tol irgi turbūt nieko nebuvo daryta“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Bet reikia suprasti, kad saugumas, gynyba nėra vien tik Krašto apsaugos ministerijos, vien tik Užsienio reikalų ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos dalykas. Tai yra visų ministerijų pagal savo sritis dalykas, ypač kai kurių kritinių ministerijų“ , – atkreipė dėmesį politikas.

Ukrainoje karo metu dirbęs gydytojas Nedas Jasinskis teigia, kad karo atvejų labiausiai Lietuvoje reikėtų informacijos realiu laiku. Gydytojas primena, kad pandemijos piko metu informacija apie lovų užimtumą ligoninėse pasiekdavo tik po savaitės.

„Aš turiu pacientą – aš noriu žinoti, kur jį turėsiu išvežti. Jeigu ataskaitoje aš gaunu, kad praeitą savaitę Jurbarkas buvo užimtas 100 proc., o Kėdainiai 50 proc., tai man visiškai nepadeda, nes tai yra vakar dienos žinios. Aš noriu realiu laiku žinoti, kurią ligoninę galiu (užplidyti – ELTA) nukentėjusiaisiais, kuriai reikia anesteziologų. Tai resursų valdymas ir informacijos valdymas realiu laiku visiškai padėtų“, – sakė jis.

N. Jasinskis taip pat atkreipė dėmesį, kad labai svarbu karo atvejų ir vadovavimas, funkcijų paskirstymas.

„Kaip pavyzdys, kad karinė ligoninė priima tiktai kariškius, civilinė tiktai civilius“, – paaiškino jis.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad taip pat rengiantis karo grėsmėms reikalingi ir tam tikri mokymai.

„Žmonės negali išmokti online. Pavyzdžiui, kraujo perpilimo procedūros dabar Ukrainoje yra legalios, mes tai mokiname nelegaliai. Lietuvoje kario kariui perpilimas įstrigęs kažkur ir jeigu įvyktų karas, net jeigu būtų priimtas sprendimas, reikia išmokti tai daryti, reikia sukaupti atsargų, mes turėtume mokintis“, – atkreipė dėmesį jis.

N. Jasinskis atkreipia dėmesį, kad karo atveju labai padėtų ir jau paruoštų gydymui reikalingų daiktų paketai.

„Sandėliuose kažkur sukrauti daiktai man nepadės kaip praktikui“, – pabrėžė gydytojas.

Karo metu, pasak jo, ypač svarbi yra ir logistika.

„Jeigu mes būsime decentralizuoti, jeigu neliks Santariškių greitosios pagalbos ligoninių, Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Kauno klinikų – trijų pagrindinių traumų centrų – kas toliau gydys pacientus, kaip toliau judės daiktai, koks bus aprūpinimas“, – atkreipė dėmesį N. Jasinskis.

Kol kas, pasak jo, gydymo įstaigose vykstantys mokymai yra feikiniai, mažai ką bendro turintys su realiomis situacijomis.

„Jeigu mes norime feikinių mokymų, tai mes turėsime ir feikinį rezultatą, būsime patys sau patenkinti, bet pasiruošimo nebus jokio“, – sakė gydytojas.

N. Jasinskis taip pat atkreipia dėmesį, kad įvykus karui mokymai taip pat yra įmanomi, tačiau jie kainuoja labai brangiai.

„Kai įvyks karas, galima tai daryti, bet kažkuo reikės susimokėti. Arba labai brangiai susimokėsime mokymais, brangiai susimokėsime pacientais. Aš mačiau, kaip ukrainiečiai moka brangiai savo žmonėmis, savo pacientais. Nenorėčiau, kad taip būtų Lietuvoje. Dar yra laiko, kad mes galėtume šį dalyką pakeisti“, – pabrėžė jis.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius patikino, kad daugumą išsakytų pastabų ministerija sprendžia. Jo teigimu, ketvirtadienį Vyriausybė posėdžiaus dėl papildomų poreikių sveikatos apsaugos sistemai ruošiantis galimoms karinėms grėsmėms.

„Daug kas yra eigoje. (...) Mes tikrai girdime, kas yra sakoma ir kaip tik šiuo momentu vyksta pasitarimas ir ministerijoje, rytoj Vyriausybėje būtent dėl generatorių, kuro, ryšio sistemų. Dabar yra surinkta informacija, kokia yra reali situacija, ko trūksta ir rytoj bus posėdis dėl papildomų poreikių“, – patikino A. Ščeponavičius.

Pasak jo, yra svarstoma ir apie sveikatos apsaugos rezervų decentralizaciją.

„Kalbant apie rezervus yra trijų lygių sistema. Kaip tik dabar diskutuojame apie rezervų decentralizaciją, apie lokalizacijos pakeitimą ir rezervų atnaujinimus“, – informavo SAM atstovas.

A. Ščeponavičiaus teigimu, šiuo metu vyksta ir ekstremalių situacijų informacinio valdymo sistemos ESVIS pirkimai.

„Tai yra ekstremalių situacijų informacinio valdymo sistema, kur bus moduliai, kuriuose bus galima realiu laiku žinoti, kokia įstaiga, kokias asmens apsaugos ir kitas medicinos priemones turi. Taip pat bus modelis pavėžėjimo, kur bus inventorizuotos visos turimos transporto priemonės ne tik asmens sveikatos įstaigų, greitosios pagalbos, savivaldybių ir praktiškai realiu laiku bus galima tas priemones paskirstyti pacientų pervežimui tiek dabartiniu taikos metu, tiek ekstremalios situacijos metu“, – sakė jis.

SAM atstovo teigimu, koordinacijos modelio turėjimas taip pat yra eigoje.

„Tuos dalykus girdime ir tikrai stengsimės koreguoti, kiek dar tai įmanoma šiuo metu“, – patikino A . Ščeponavičius.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus taip pat tikina, jog Krašto apsaugos ministerija (KAM) taip pat šiais klausimais bendradarbiauja su SAM ir siekia Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą labiau adaptuoti atsižvelgiant į galimas karines grėsmes.

„Mes turime su Sveikatos apsaugos ministerija tokį bendradarbiavimo formatą, kur sprendžiame sveikatos sistemos pasirengimo valstybės ginkluotajai gynybai klausimus. Ir daliai klausimų, tarkime, dėl kraujo perpylimo, įvairių niuansų yra ne tik nacionaliniu reglamentavimu, tačiau ir europiniu reglamentavimu“, – sakė Ž. Tomkus.

„Bet bandome išspręsti, turime pasirašę tam tikrą netgi darbų sąrašėlį tiek su buvusia, tieks su dabartine Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe, bandome po truputį sveikatos apsaugos sistemą taip pat adaptuoti ir pritaikyti pasirengimui ekstremalioms situacijoms ir ginkluotai gynybai, jeigu prireiktų“, – taip pat pažymėjo KAM viceministras.

Tuo tarpu  Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis komiteto posėdžio metu akcentavo, kad nereikia stebėtis, jog sveikatos priežiūros įstaigos iš savo biudžeto renkasi ruoštis ne galimoms karinėms grėsmėms, o pirkti vaistus ir medicininę įrangą reikalingą ligoniams šiuo metu.

„Jos natūraliai tuos pinigus investuoja ten kur reikia čia ir dabar. Kokia to karo tikimybė yra, tai kitas klausimas. Bet kur problemos sprendimas? Jeigu ateityje visgi bus sveikatos apsaugos sistemai palikta iš savo biudžeto apsirūpinti tomis priemonėmis, apie kurias čia buvo kalbėta, ar tai būtų apsaugos priemonės, šalmai, liemenės, rinkiniai kažkokie, tai nieko ir nebus, nes prioritetas yra šiandieną žmonių gelbėjimas, kurie šiandieną miršta nuo ligų“, – sakė S. Skvernelis.

Todėl, anot politiko, su sveikatos priežiūra susijusios įstaigos turėtų būti aprūpintos iš specialaus fondo.

„Tai sprendimas yra vienas, jeigu nebus kažkokio specialaus fondo, kur visas institucijas, kurios tiesiogiai nėra susijusios su karo reikalais, neaprūpins tomis priemonėmis, tol nieko ir nebus. Ir čia yra objektyvus dalykas, kiekviena institucija savo tiesioginių funkcijų vykdymui kiekvieną eurą leistų“, – pabrėžė Seimo narys.