Lietuvos europarlamentarai iš A. Kubiliaus tikisi tvirtos ES gynybos politikos

Lietuvoje išrinkti europarlamentarai pabrėžia, kad naujai įsteigtą gynybos ir kosmoso eurokomisaro portfelį gavęs Andrius Kubilius turės dėti pagrindus Europos Sąjungos (ES) gynybos politikai, tačiau tiki politiko kompetencija tai įgyvendinant.

Europarlamentarai taip pat kritikuoja Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) dėl kabinete neįgyvendintos lyčių lygybės, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis išsakė kritiką dėl EK portfelių derybų proceso.

EP dirbančių Lietuvos politikų vertinimus dėl naujos EK sudėties ir A. Kubiliui skirto portfelio antradienį pateikė EP biuras Lietuvoje.

„Istorinė pareigybė“

Europos liaudies partijos frakcijai priklausanti konservatorė Rasa Juknevičienė kolegai A. Kubiliui skirtą portfelį vadina „istorine pareigybe“, nes turės būti padėti ES kaip gynybinės sąjungos pagrindai, kai iki šiol tai buvo daugiau nacionalinė valstybių kompetencija.

„Gynybos ir kosmoso portfelis – tai visiškai nauja pareigybė. Laukia „nearti dirvonai“ kuriant pačią struktūrą, rūpinantis daug didesniu ES gynybos pramonės finansavimu, kuriant naujus politikos instrumentus, kurie padėtų ES būti tikrai daug stipriau pasirengusiai gynybos ir resursų reikaluose“, – teigė R. Juknevičienė.

Ji tvirtino neabejojanti, kad A. Kubilius „padės tvirtus pamatus ir Europos gynybos sąjungai“.

Pasak Pauliaus Saudargo, šio portfelio skyrimas Lietuvai rodo, kad ES vertina Lietuvą kaip gebančią būti priekyje sprendžiant ne tik Rytų Europos, bet ir visos ES saugumo problemas.

Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos narys „valstietis“ Aurelijus Veryga teigė, kad A. Kubiliaus paskyrimas gynybos eurokomisaru „yra geras pasiekimas ir logiškas sprendimas“.

„Atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą ir Ukrainoje vykstantį karą, Lietuvos atstovui patikėtas gynybos komisaro portfelis leidžia tikėtis, kad į ES saugumo ir pasirengimo gynybai situaciją bus žiūrima rimtai ir suvokiant išorės grėsmių rimtumą“, – sakė A. Veryga.

„Šimtų milijardų eurų poreikis“

„Atnaujinkime Europą“ frakcijai priklausančio liberalo Petro Auštrevičiaus manymu, A. Kubiliui skirtas portfelis yra „sudėtingiausia Lietuvai tekusi atsakomybės sritis per du dešimtmečius ES“.

„Finansavimas, reikia pripažinti, lieka didžiųjų ES valstybių rankose. Todėl reikės sutarti: mes kalbame apie šimtų milijardų eurų poreikį. Europiečių saugumas neturėtų tapti finansinių dėlionių įkaitu. Turime investuoti pakankamai, nes reikia naujo Europos karinio ir gynybos pajėgumo“, – sakė P. Auštrevičius.

Jo kolega frakcijoje Dainius Žalimas teigė nesutinkantis, kad A. Kubiliui tekęs portfelis „tuščias“, nes „saugumas nėra matuojamas vien pinigais“ ir prasmingi pokyčiai prasideda nuo gerų politinių idėjų.

„Taip pat nepamirškime, kad EK narys (...) yra pareigūnas, nepriklausomas nuo bet kurios ES valstybės narės. Todėl ypač svarbu, kad jis matytų europinę jam pavestos srities perspektyvą. Neabejoju, kad A. Kubilius tą viziją turi“, – tvirtino D. Žalimas.

Pasak jo, A. Kubiliaus kompetencija, patirtis ir užsispyrimas leidžia tikėtis konkretesnių Europos gynybos sąjungos kūrimo ir Europos gynybos pramonės stiprinimo projektų.

Kritika dėl lyčių lygybės, portfelių skirstymo proceso

D. Žalimo teigimu, EK pirmininkę U. von der Leyen galima kritikuoti dėl to, kad jai nepavyko suformuoti lyčių pusiausvyros principu grįstos EK sudėties.

„Taip pat nemaloni ir netikėta buvo atomazga dėl Prancūzijos komisaro Thierry Bretono (Tieri Bretono) atšauktos kandidatūros“, – pažymėjo europarlamentaras.

Konservatorius P. Saudargas taip pat atkreipė dėmesį, kad U. don der Leyen kritikuojama dėl to, jog nepavyko pasiekti visiško lyčių balanso.

„Tačiau reikia pastebėti, kad EK pirmininkė dėjo visas pastangas tai pasiekti ir atsakomybė turėtų kristi šalims narėms“, – pažymėjo politikas.

Neįgyvendintą lyčių lygybės pažadą pabrėžė ir Socialistų ir demokratų frakcijai priklausantis V. Andriukaitis. Jo teigimu, taip pat per mažai dėmesio skiriama socialinei Europai, europarlamentaras kritikavo EK portfelių dalybas.

„Apskritai kalbant apie EK formavimą pagal šalių norimus portfelius, dalybos kvepia absurdu. EK nėra tarpvyriausybinė institucija, tai, kaip dabar deramasi dėl portfelių, pažeidžia EK esmę“, – teigė V. Andriukaitis.

„EK – nepriklausoma, o dabar atrodo, kad ji patenka į šalių narių įtakos sferą. Tai – nepriimtina, tai prieštarauja Lisabonos sutarčiai. Negali būti dviejų tarpvyriausybinių institucijų. Siunčiamas blogas signalas europiečiams“, – pridūrė jis.

Tuo metu A. Veryga tvirtino nesuprantantis, kodėl „į vieną portfelį suplakta“ sveikata ir gyvūnų gerovė: „Manau, kad tai yra savotiškas sveikatos srities nuvertinimas, sukeliant riziką, kad labai išplėtus portfelį jai tiesiog nebus skiriama reikiamo dėmesio.“

Laimėjimas Baltijos šalims

P. Auštrevičiaus nuomone, skiriant eurokomisarus laimėjo ir Latvija su Estija, politikas naująjį kabinetą vadino „galbūt netgi istoriškai didžiausia Baltijos šalių pergale per visą narystės ES laikotarpį“.

Jam pritarė A. Veryga, pažymėdamas, kad visoms trims Baltijos šalims atitekę eurokomisarų portfeliai yra labai svarbūs.

Estijos politikei Kajai Kallas (Kajai Kalas) skirta vyriausiosios įgaliotinės ES užsienio reikalams ir saugumo politikai pozicija, Latvijos politikui Valdžiui Dombrovskiui – ekonomikos portfelis.

EK pirmininkė U. von der Leyen antradienį paskirstė portfelius savo naujosios komandos nariams. Pagal jos planą, Lietuvos pasiūlytas kandidatas į EK A. Kubilius gaus už gynybą ir kosmosą atsakingo eurokomisaro portfelį.

Kiekviena iš 27 ES valstybių narių turi po vieną eurokomisarą. 

Visi kandidatai dar turės būti patvirtinti Europos Parlamento.