Lietuvos eksporto plėtra į JAV: neišvengiama būtinybė verslui su miglotomis perspektyvomis ekspertams

Kol didelę dalį Lietuvos verslo slegia ekonominio Kinijos spaudimo našta, tiek verslas, tiek politikai ieško naujų rinkų, o tarp tokių – ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Prekybos apimtys su šia šalimi auga, neseniai pranešta apie dvišalei verslo partnerystei plėtoti JAV skiriamus 600 mln. eurų. Vis tik verslui kalbant apie būtinybę labiau įsitvirtinti anapus Atlanto, ekonomistai abejoja, ar Lietuva didžiausiai pasaulio ekonomikai turi daug ką pasiūlyti.

Misijos stiprinti JAV ir Lietuvos prekybinius ryšius ėmėsi Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA), sausio pabaigoje priėmusi JAV Eksporto – Importo (Exim) banko delegaciją. Dvišalei prekybai skatinti bankas įsteigė 600 mln. JAV dolerių kredito liniją.

„Exim bankas teikia labai svarbias pagalbos priemones – garantuoja už eksporto finansavimą. Ne Lietuvos, bet JAV bendrovėms, kurios vykdo eksportą“, – Eltai sakė LPPARA prezidentas Rimas Varkulevičius. Jis pažymėjo, kad pasinaudojusios siūloma parama, lietuviškos įmonės galėtų įsigyti trūkstamų žaliavų ir įrengimų. Finansuojamos bus ir amerikietiškos investicijos.

Anot R. Varkulevičiaus, JAV ir Lietuvos prekybos balansas, nors pastebimai išaugęs, nėra labai ženklus, visgi galimybės už Atlanto galėtų atsiverti lietuviškai pramonei, tempusiai ekonomiką ir pandeminio sąstingio metu. Jungtinių Valstijų rinka yra didelė ir patikima, tačiau iniciatyvos plėtoti dvišalius prekybinius santykius stinga, svarstė jis.

„Neturime laisvos prekybos sutarties tarp JAV ir Europos Sąjungos. Tas, žinoma, trukdo, bet rinka yra imli, patikima savo mokėjimais. Reikia sukurti tam tikrus prekės ženklus ir didesnį iniciatyvumą parodyti prekybos srityje, pateikiant prekes. JAV rinka yra didelė, ypatingai Lietuvos maisto produktams, jų kokybei, taip kad galėtume čia daugiau pasistengti“, – kalbėjo R. Varkulevičius.

Pasak jo, geriausias galimybes įsilieti į JAV rinką turi ne tik maisto, bet tekstilės pramonės įmonės, taip pat elektronikos, mašinų, biochemijos, lazerių ir kitų aukštos pridėtinės vertės produktų gamintojai. Neatmetamos ir paslaugų, IT sektorių galimybės. Turėdamas omenyje pastarojo laikotarpio ekonominę įtampą šalyje, LPPARA vadovas neabejoja, kad ieškoti tokių galimybių yra būtina, o investuotos pastangos ir kaštai atsipirks.

„Pagal dabartinę situaciją, tai neišvengiama būtinybė. Ne visoms sritims, bet tie, kurie ryšis ir kurie investuos į įsitvirtinimą toje rinkoje, jie pasieks rezultatų“, – pažymėjo R. Varkulevičius, kartu akcentavęs ir kur kas didesnį JAV patikimumą ir pastovumą, lyginant su Afrikos, Ramiojo vandenyno ar Azijos valstybėmis.

„JAV rinka yra žymiai tvaresnė ir, galbūt, geriau net suprantama pagal kalbos lygį, pagal žmonių buvimą, pagal saitus, kurie egzistuoja ir su išeivija, ir su kitais dalykais. Tas yra iki galo neišnaudojama, tą pats iš savo praktikos matau. Ir tas paskui suponuos ir investicijų atsiradimą“, – apibendrino jis.

Tiesioginė prekyba su JAV – neišplėtota

Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izogordinas dalinasi prekybos statistika, kurioje matoma, kad JAV yra labai svarbios Lietuvos prekybai ir tarp visų Lietuvos eksporto partnerių užima antrąją vietą, po Vokietijos. Ekonomisto skaičiavimais, į JAV vežama 9 proc. visų lietuviškos kilmės prekių, kas, jo žodžiais, yra itin didelė viso eksporto dalis.

Vis tik A. Izgorodinas pasiūlo panagrinėti duomenis detaliau ir pažymi, jog ši prekyba nėra gerai išplėtota, kadangi dominuoja tik kelios prekių kategorijos. 2021 m. sausį–lapkritį pusę viso eksporto į JAV sudarė dviejų kategorijų produkcija: mineralinis kuras, daugiausia – naftos produktai (32 proc.) ir chemijos produktai (20 proc.), skirti, kaip patikslino ekspertas, COVID-19 vakcinų gamybai.

Iš Lietuvos kitapus Atlanto dar daugiausia gabenami baldai, patalynės reikmenys ir čiužiniai, modifikuoti krakmolai ar klijai, trąšos, organiniai chemijos produktai. Mažesnėmis apimtimis vežami optikos produktai, geležies ir plieno dirbiniai, elektronikos mašinos bei įranga. Bendra eksporto į JAV suma viršija 1,7 mlrd. eurų, importo – 913,8 mln. eurų.

Eksporto apimtys kyla, tačiau didžiąja dalimi, 62 proc., didėjo būtent prekyba kuru ir vakcinų komponentais. Mineralinis kuras bei mineraliniai produktai sudaro ir virš pusės visų iš JAV importuojamų prekių.

„Kol kas galime konstatuoti, kad JAV yra svarbi Lietuvos eksporto partnerė ir eksportas į JAV auga, bet augimas yra labiau butaforinis ir statistinis. Realiai Lietuvos eksportas ir prekyba su JAV nėra išvystyti. Bet čia kalbant apie tiesioginį poveikį“, – Eltai duomenis apžvelgė A. Izgorodinas,

Anot eksperto, JAV kur kas reikšmingesnę įtaką Lietuvos ekonomikai daro būtent netiesiogiai – per partnerius Europoje.

„Netiesiogiai JAV labai stipriai prisideda prie Lietuvos eksporto augimo. Sakyčiau, kad JAV ekonomikos augimas turi absoliučiai esminės įtakos tam, kad Lietuvos pramonė ir eksportas pernai metais augo“, – teigė ekonomistas, savo mintį grįsdamas dideliais JAV ir Europos Sąjungos (ES) prekybiniais ryšiais.

A. Izgorodinas dėsto, jog JAV yra didžiausias ES prekybos partneris ir, paklausai bei vartojimui Amerikoje jau beveik trečdaliu viršijant priešpandeminį lygį, auga ir ES eksportas į JAV.

„Atitinkamai, augant ES prekių paklausai iš JAV, atitinkamai Vakarų ir Skandinavijos gamintojai duoda daug užsakymų Lietuvos gamintojams. Netiesiogiai JAV turi absoliučiai esminės įtakos tam, kad auga Lietuvos pramonė ir eksportas“, – paaiškino A. Izgorodinas.

Įmonėms įsitvirtinti bus labai sudėtinga

Paklaustas, kiek potencialu plėsti lietuviškų prekių eksportą į JAV, A. Izgorodinas abejojo, ar daugelis Lietuvos gamintojų galėtų įsitvirtinti amerikietiškoje rinkoje. Anot ekonomisto, Lietuvoje daugiausia gaminamos tarpinio vartojimo prekės, pavyzdžiui, įvairių įrenginių komponentai, kuriems poreikio Amerikoje nėra.

„Pavyzdys: Vokietija gamina automobilį, Lietuva gamina kokį nors komponentą, tarkime, stabdžių kaladėles. O tas komponentas yra integruojamas į galutinį produktą, kurį eksportuoja Vakarų Europos šalys“, – iliustruoja ekspertas.

„Jei pažiūrėtume mūsų pramonės struktūrą, tarp eksportuotojų dominuoja būtent tos kategorijos, kurios negamina galutinio produkto, bet gamina tarpinio vartojimo prekes. Tarpinio vartojimo prekes siūlyti JAV būtų nelabai logiška, nes jų ekonomika stovi ant galutinio vartojimo ir ten vartojimas yra labai stiprus“, – tęsia jis, pabrėžęs, jog JAV paklausūs tokie produktai, kaip, pavyzdžiui, maisto prekes.

Lietuviška maisto pramonė, anot A. Izgorodino, vis didesnėmis apimtimis pradeda gaminti ilgiau negendančius produktus, kuriuos būtų galima eksportuoti į tolimesnius pasaulio regionus. Kitų pramonininkų galimybes įsitvirtinti JAV ekonomistas vertina skeptiškai.

„Gal dar teoriškai galėtų būti inžinerinė, medienos apdirbimo pramonė, bet čia matau labai mažai šansų. Žiūrint realistiškai, be maisto prekių, daugiau kategorijų, kurios galėtų prasiveržti į JAV, praktiškai nematau“, – pabrėžė jis, pridūręs, kad ir maisto įmonėms įsitvirtinti Amerikoje būtų sunku, esą tam reiktų didelių investicijų ir laiko.

„Mūsų įmonės, kaip atskiri dedamieji neturės tiek finansų, tiek pajėgumų ir neturės realiai ką pasiūlyti JAV. Nes mes gaminame tarpinio vartojimo prekes, jiems reikia galutinio vartojimo prekių“, – apibendrino A. Izgorodinas.

R. Varkulevičiaus teigimu, lietuviškos produkcijos eksporto į JAV įvairovė maža visų pirma dėl to, kad patiems gamintojams neretai trūksta informacijos apie produkcijos sertifikavimo procedūras, rinkos prieinamumą ar jos tendencijas.  

„Kartais nežino patys kolektyvai ir specialistai. Tada reikia išsistudijuoti sudėtingas sertifikavimo sistemas, praeiti visus atitinkamus reikalavimus, tiek prekių saugumo, tiek įvarius socialinės atsakomybės reikalus“, – sakė LLPARA prezidentas.

„Įmonės vengia tokių dalykų, nors pridėtinė vertė paskui sukuriama labai stipri, nes JAV rinka gali tapti ilgalaikė, žymiai patikimesnė, nei mes turime su Azijos valstybėmis. Neturiu galvoje Kinijos, bet ir kitas, kur pokyčių paprastai būna daug ir epizodų įvairių“, – pridėjo jis.

Reikalingos didesnės abipusės investicijos

Kad prekyba su JAV stiprėtų, o eksportas būtų įvairesnis, R. Varkulevičius svarstė, jog būtinos dažnesnės verslo misijos ir parodos. Jis dar pažymi, kad dabartinio Lietuvos verslo atstovavimo – pavienių komercijos atstovų kai kuriuose JAV didmiesčiuose – nepakanka, reiktų informacinio biuro.

„Aš manyčiau, kad čia tas turėtų ir susivesti į vidutinio laikotarpio programinę nuostatą, kad atsirandame Amerikos rinkoje. Ką padarysim per tris metus, per penkis, per dešimt metų“, – nuoseklios ilgalaikės strategijos poreikį įvardija verslo atstovas. Jis neatmeta ir Klaipėdos jūrų uosto svarbos, į kurį, anot R. Varkulevičiaus, turėtų būti kreipiami amerikietiškų prekių srautai.

Pašnekovas pažymėjo, kad esant tokiems artimiems politiniams ir diplomatiniams abipusiams ryšiams, verslo santykių plėtra privalo neatsilikti, tad abi pusės turėtų labiau investuoti į dalinimąsi informacija ir bendradarbiavimo galimybių paiešką.

„Tiesiog reikalinga, apibendrinant, didesnė investicija tiek iš mūsų, tiek iš amerikiečių pusės, kuri išaiškintų, kaip pasiekti rinką ir atidaryti tam tikrus, pirmiausia, informacinius kanalus, toliau ir bendradarbiavimo galimybes. Tiek ir valstybė turi įtakos. Netiesioginės, bet turi. Rinkos ekonomikos sąlygomis, preferencijos, pristatymai, aiškumas, draugiškumas – visi tie dalykai turi reikšmę plačiąja prasme ir eksporto didinimui“, – kalbėjo R. Varkulevičius.

„Kad ir LPPARA, kiek mes gauname pasiūlymų iš Europos valstybių ir kiek gaunam iš JAV. Negauname, nes arba jie nežino, arba jie nenori dėl atstumų, gal kokios kitos priežastys yra. Tik per laiką ir per darbą galime pasiekti rezultatų“, – tiki LPPARA prezidentas.

A. Izgorodinas vis tik įsitikinęs, kad Lietuvos ekonomika iš partnerystės su JAV labiausiai išloštų stiprindama ryšius ne už Atlanto, bet su partneriais Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, gaminančiais galutinio vartojimo prekes amerikiečių rinkai.

„Mūsų eksportuotojai galėtų greičiau integruotis į prekybos grandines Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, sustiprinti ryšius su skandinavų ir Vakarų Europos gamybos įmonėmis, kurios eksportuoja į visą pasaulį, ir per tas bendroves eksportuoti į JAV“, – teigė „Brandonomika“ ekonomistas.

ELTA