Lietuvos draudimo rinka įveikė COVID-19 pandemijos poveikį, tačiau laukia naujas iššūkis

Lietuvos banko duomenimis, šalies draudimo įmonės 2021 m. dirbo pelningai, tačiau tendencijos išsiskyrė: gyvybės draudimo įmonių pelnas augo, ne gyvybės įmonių – mažėjo. Visa draudimo rinka pagal įmokas pernai augo 9 proc.

„Mūsų atlikta analizė rodo, kad COVID-19 pandemijos poveikis draudimo rinkai nebuvo reikšmingas. Jį mažino greita draudikų reakcija, aktyvūs veiksmai valdant riziką ir išmoktos pamokos. Tiesa, išbandymas atskleidė ir pažeidžiamas veiklos sritis, į kurias būtina atkreipti dėmesį ir investuoti papildomų išteklių. Dabar laukia iššūkiai, susiję su Rusijos karu Ukrainoje, kuris gali paveikti transporto ir kitus draudimo rinkai svarbius sektorius“, – sako Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.

Draudimo įmonės per praėjusius metus uždirbo 45,2 mln. Eur neaudituoto pelno – beveik 10 proc. mažiau nei per 2020 m. Visos įmonės dirbo pelningai, išskyrus vieną ne gyvybės draudimo įmonę. Gyvybės draudimo įmonių uždirbtas pelnas sudarė 17,8 mln. Eur, beveik penktadaliu daugiau nei prieš metus. Ne gyvybės draudimo rinka pagal įmokas augo sparčiai, tačiau dar sparčiau augo draudiminių įvykių skaičius, išmokų apimtis ir išmokoms mokėti formuojami techniniai atidėjiniai. Dėl to jos įmonių pelnas sumenko 21,9 proc. ir sudarė 27,4 mln. Eur.

Draudimo brokerių įmonės uždirbo 9,6 mln. Eur pelno, 43 proc. daugiau nei 2020 m. Pelningai dirbo 82 draudimo brokerių įmonės.

Gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas 2021 m. padidėjo beveik dešimtadaliu – iki 319 mln. Eur. Pagrindinis augimo veiksnys ir toliau buvo investicinis gyvybės draudimas. Jo portfelis pernai padidėjo beveik 15 proc. – iki 218 mln. Eur. Išmokos augo 9,7 proc. – iki 93 mln. Eur. Šią paslaugą siūlančios įmonės išmoko 2020 m. pamokas – sumažėjus galimybei fiziškai kontaktuoti su draudėju, gyvybės draudimo sutarčių (joms keliami didesni vartotojų poreikių nustatymo reikalavimai) sudarymo procesas strigo. Draudikai įvertino šią riziką ir ėmėsi veiksmų, kad ją sumažintų – 2021 m. 44 proc. gyvybės draudimo sutarčių buvo sudaryta jau elektroniniu būdu. Palyginti su 2020 m., šis dydis išaugo 10 proc. punktų.

Ne gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas 2021 m. augo 8,6 proc. – iki 721 mln. Eur. Išmokos sudarė 408 mln. Eur. Palyginti su 2020 m., jos augo 9 proc. 

Trečdalį šios rinkos sudaro transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, kurio portfelis pernai sumažėjo 1,3 proc. – iki 234 mln. Eur. Šios rūšies draudimo išmokos sumažėjo 1,2 proc. – iki 144 mln. Eur. Tokiems rezultatams įtakos turėjo karantinas, dėl kurio nemaža dalis gyventojų dirbo nuotoliu, o tai lėmė mažesnį eismą keliuose. Mažesnes įmokas lėmė ir stipri konkurencija tarp šias paslaugas siūlančių bendrovių.

Kasko draudimo ir įmokos, ir išmokos augo po 9,5 proc. – įmokos iki beveik 170 mln. Eur, o išmokos iki 110 mln. Eur. Vidutinė kasko draudimo įmoka ir toliau mažėjo ir tapo mažesnė nei 2017–2020 m. Kasko draudimo paslaugomis aktyviau naudojosi ir gyventojai, ir verslas.

Praėjusiais metais įsibėgėjo nuo 2020 m. liepos 1 d. pradėjusio veikti „Sodros“ valdomo Pensijų anuitetų fondo, teikiančio II pakopos pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą, veikla. 2021 m. priimti 754 sprendimai, išmokėta 380,4 tūkst. Eur. Dažniausiai gyventojai rinkosi standartinį pensijų anuitetą su garantuotu mokėjimo laikotarpiu, mažiausiai – atidėtąjį pensijų anuitetą. 

2021 m. pabaigoje šalies rinkoje draudimo paslaugas teikė 19 Lietuvoje registruotų draudikų – 8 įmonės ir 11 kitose Europos Sąjungos šalyse registruotų įmonių filialų. 8 draudikai teikė gyvybės ir 11 – ne gyvybės draudimo paslaugas, veikė 101 draudimo brokerių įmonė.

Visos draudimo įmonės vykdė mokumo kapitalo reikalavimus. 

ELTA