Aktualijos | 6 MIN.
Šių metų sausio mėn. administraciniai „Sodros“ duomenys patvirtina, kad dirbančiųjų skaičius ir toliau auga, tačiau nuosaikiau nei praėjusių metų pradžioje, kai metinis augimas sudarė 3,5 proc. 2023 m. sausio mėn. bendras apdraustųjų skaičius buvo apie 1,5 proc. didesnis, nei fiksuotas prieš metus, pastebi Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė.
Kaip dėstoma centrinio banko pranešime, reikšmingai padidėjęs darbingo amžiaus gyventojų skaičius darbo jėgai neleido sumažėti: darbo jėgai priskiriamų asmenų (15–64 m.) per metus padaugėjo apie 1,5 proc.
Pastarojo rodiklio pokyčius lėmė rekordiškai teigiamas migracijos saldo: praėjusiais metais į Lietuvą atvyko apie 72 tūkst. asmenų daugiau nei iš jos išvyko. Tai daugiausia susiję su dėl karo Ukrainoje padidėjusia užsienio piliečių, ypač ukrainiečių ir baltarusių, imigracija. Karo pabėgėliams plūstant į Lietuvą, stebėtas ne tik augantis užimtumo rodiklis, bet ir vis dar žemo lygio nedarbas.
„Darbo jėga nesumažėjo dėl reikšmingai padidėjusio 15–64 m. gyventojų skaičiaus. 2022 m. paskutinį ketvirtį darbo jėgos aktyvumo lygis šalyje sudarė 78,0 proc. ir buvo mažesnis už 2022 m. trečiąjį ketvirtį registruotą rekordą (80 proc.)
Sumažėjęs darbo jėgos aktyvumas metinį darbo jėgos augimą sulėtino apie 1,2 proc. punkto, tačiau neigiamą poveikį atsvėrė labai padidėjęs darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Pastarasis veiksnys praėjusiųjų metų ketvirtąjį ketvirtį darbo jėgos augimą paspartino net 2,7 proc. punkto, todėl darbo jėgai priskiriamų asmenų (15–64 m.) per metus padaugėjo apie 1,5 proc.
Vyrų aktyvumo lygis šiuo laikotarpiu sumažėjo 0,8 proc. punkto (nuo 79,6 proc. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį iki 78,8 proc. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį), moterų – 1,0 proc. punkto (atitinkamai nuo 78,2 iki 77,2 proc.). Darbo jėgos pokyčius lėmė rekordiškai teigiamas migracijos saldo: praėjusiais metais į Lietuvą atvyko apie 72 tūkst. asmenų daugiau nei iš jos išvyko. Grynosios migracijos balansą labiausiai paveikė dėl karo Ukrainoje išaugusi užsienio piliečių, ypač ukrainiečių ir baltarusių, imigracija“, – sakė J. Zajankauskaitė.
Ekonomistė pastebėjo, kad užimtųjų skaičius 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį augo nuosaikiau.
„Remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, apžvelgiamu laikotarpiu užimtųjų skaičius šalyje buvo 2,8 proc. didesnis nei prieš metus. Tiesa, užimtumas didėjo ne taip sparčiai kaip praėjusiųjų metų pirmojo pusmečio pabaigoje, kai buvo fiksuotas rekordinis 5,6 proc. metinis augimas.
Dvigubai mažesnę augimo spartą lėmė blėstantis žemos palyginamosios bazės efektas, susidaręs dėl to, kad 2021 m. pradžioje užimtumas mažėjo ypač sparčiai (2021 m. pirmąjį ketvirtį užimtųjų buvo 2,5 proc. mažiau nei prieš metus). Prie lėtesnės užimtumo raidos taip pat prisidėjo pamažu senkantys darbo jėgos ištekliai, menkiau didėjęs ekonominis aktyvumas, dėl geopolitinių priežasčių padidėjęs neapibrėžtumas. Nepaisant to, užimtumui dar sparčiau lėtėti neleido sėkminga karo pabėgėlių integracija į Lietuvos darbo rinką.
2023 m. vasario mėn. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo apie 23 tūkst. karo pabėgėlių, įdarbintų nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį dirbančiųjų ypač pagausėjo viešojo valdymo, švietimo, sveikatos priežiūros sektoriuje (apie 1,6 proc. p. metinio augimo), kasybos ir apdirbamosios gamybos veiklos įmonėse (apie 0,5 proc. p. metinio augimo)“, – dėstė J. Zajankauskaitė.
Nagrinėjamu laikotarpiu dirbančiųjų skaičius sparčiausiai mažėjo prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklose. Šie sektoriai bendrą užimtumo augimą šalyje sumažino atitinkamai apie 0,6 ir 0,2 proc. punkto. Pastaruoju laikotarpiu ypač padaugėjo samdomųjų darbuotojų, tačiau reikšmingai padidėjo ir savarankiškai dirbančių asmenų dalis.
J. Zajankauskaitė dar pastebėjo, kad auganti darbo jėga tik šiek tiek padidino nedarbo rodiklį, kuris vis dar yra gana žemo lygio. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, ketvirtąjį ketvirtį nedarbas sudarė 6,4 proc.
„Jis buvo 0,6 proc. punkto mažesnis nei prieš metus, tačiau, pašalinus sezono įtaką, apie 0,5 proc. punkto didesnis nei trečiąjį ketvirtį. Prie tokio nedarbo lygio metinio kritimo praėjusių metų pabaigoje daugiausia prisidėjo šiek tiek lėtesnis, tačiau vis dar spartus užimtųjų augimas ir sumažėjęs darbo jėgos aktyvumo lygis: šie rodikliai nedarbo lygį per metus sumažino atitinkamai apie 2,4 ir 0,3 proc. punkto.
Apie panašią darbo rinkos būklę signalizuoja ir registruoto nedarbo duomenys. Nuo praėjusių metų rugsėjo mėn., Užimtumo tarnybos duomenimis, pastebimai auga ir registruotų bedarbių skaičius. Registruotas nedarbas šių metų sausio mėn. sudarė 9,2 proc.
Tiesa, tuo pačiu metu pernai darbo neturintys asmenys sudarė truputį daugiau – 10,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Vis dar pakankamai žemas nedarbo lygis šalyje ir didelė darbuotojų samda lemia tai, kad nemaža dalis įmonių susiduria su darbuotojų stygiaus problema. Šiuo metu darbo rinkoje ypač trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, matyti, kad jų pasiūla nėra tokia didelė kaip nekvalifikuotų darbuotojų. Kvalifikuotų darbuotojų nedarbo lygis sudaro apie 6 proc. ir yra du kartus mažesnis už nekvalifikuotų darbuotojų“, – nurodė ji.
Pagal Lietuvos banko gruodžio mėn. atnaujintas makroekonominių rodiklių prognozes, 2022 m. ketvirtojo ketvirčio nedarbo lygio duomenys buvo geresni, nei tikėtasi, o užimtumo raida – gerokai spartesnė. Nepaisant lėtėjančio ekonominio aktyvumo, Lietuvos darbo rinkos būklė 2022 m. antrąjį pusmetį ir toliau buvo gera.
etaplius TV
0
