Lietuvos bankas: į „Swedbank“ klientus nusitaikė sukčiai

Lietuvos bankas (LB) perspėja, kad sukčiai, naudodamiesi žiniasklaidos pranešimais apie galimą pinigų plovimą per „Swedbank“, iš pastarojo banko klientų bando išvilioti jų pinigus.

„Gavome informacijos, kad „Swedbank“ klientai gauna melagingas trumpąsias žinutes apie tai, kad esą nuo kovo 2 dienos „Swedbank“ nebevykdys veiklos, sąskaitos perkeliamos į kitą banką, nurodomas sąskaitos numeris lėšoms pervesti. Tokios žinutės apie „Swedbank“ veiklą yra melagingos ir yra bandymas išvilioti gyventojų pinigus“, – pranešė Lietuvos bankas.

Anot LB, apie bandymus sukčiauti bus informuotos teisėsaugos institucijos.

LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis trečiadienį sakė, kad tokiomis žinutėmis gali būti bandoma paveikti „Swedbank“ finansinį stabilumą.

„Kalbame apie rimtus dalykus, (...) apie bandymą destabilizuoti finansinę padėtį, ir tai jau yra pakankamai rimta“, – žurnalistams sakė V. Valvonis.

Jis sakė nemanantis, kad dėl pinigų plovimo tyrimo „Swedbank“ galėtų prarasti licenciją Lietuvoje.

„Lietuvos bankas kol kas tikrai neturi jokių faktų, kad yra kažkokia nusikalstama veikla padaryta, ir tikrai bent šiuo metu nesiruošia taikyti kažkokių poveikio priemonių“, – tvirtino V. Valvonis.

Dėl žmonėms siuntinėjamų melagingų žinučių, kad vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nuo kovo 2 dienos esą nebevykdys veiklos, todėl jo klientai turi perkelti lėšas į jiems nurodytą sąskaitą kitame banke, Lietuvos bankas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Tai BNS patvirtino centrinio banko atstovas Giedrius Šniukas.

LB teigimu, tokiomis žinutėmis sukčiai, naudodamiesi žiniasklaidos pranešimais apie galimą pinigų plovimą per „Swedbank“, iš pastarojo banko klientų bando išvilioti jų pinigus, o Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis neatmetė ir galimybės, kad gali būti bandoma paveikti ir „Swedbank“ finansinį stabilumą.

„Kalbame apie rimtus dalykus, (...) apie bandymą destabilizuoti finansinę padėtį, ir tai jau yra pakankamai rimta“, – žurnalistams sakė V. Valvonis. Jis sakė nemanantis, kad dėl pinigų plovimo tyrimo „Swedbank“ galėtų prarasti licenciją Lietuvoje.

Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis grėsmių šalies finansų sektoriaus stabilumui neįžvelgė.

„Aš bent jau nematau šiandien pagal tuos požymius, kad galėtų būti kokia nors bent grėsmė mūsų finansiniam stabilumui arba bankinei sistemai (...) Manau, kad nereikėtų niekam baimintis dėl to ir kelti panikos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė S. Skvernelis.

Naujienų portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita. Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V. Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Vega Holding“ 2004-2014 metais disponavo „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT) BNS nekomentavo, ar „Swedbank“ apie šias operacijas buvo pranešęs teisėsaugai, nes tokios informacijos atskleisti neleidžia Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

FNTT taip pat nurodė, kad nėra pradėjusi tyrimo dėl „Swedbank“ veiklos, o kompetentingos Švedijos ir Estijos institucijos kol kas neatsakė į tarnybos prašymą pateikti jai išsamesnę informaciją.

Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

BNS